„Nord Pool“ biržos sistemos kaina augo 2 proc. ir siekė 41,9 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose – Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje – fiksuotas vidutinis 4 proc. kainos augimas, iki 43,6 Eur/MWh, praneša Elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID.

Elektros kaina po 7 proc. augo ir Latvijoje (46,4 Eur/MWh) bei Estijoje (46,4 Eur/MWh).

Anot LITGRID pranešimo, elektros energijos kainos kritimą Baltijos šalyse lėmė bendras elektros kainos augimas regione, vidutiniškai 5 proc. augęs elektros energijos suvartojimas, mažėjusi vėjo generacija Lietuvoje ir kai kuriose kitose regiono šalyse bei generacijos struktūros ir srautų pokyčiai. Kainos augimui įtakos turėjo ir apyvartinių taršos leidimų kainos augimas 4 proc., iki 24,7 Eur/t CO2 kainos.

Baltijos šalys pasigamino 56 proc. viso jų elektros energijos suvartojimo (344 GWh). Generacija didėjo tik Estijoje penktadaliu, o Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo po 14 proc.

Bendrai Baltijos šalyse 8 proc. augo šiluminių elektrinių gamyba, o vėjo ir hidroelektrinių generacija sumažėjo atitinkamai 6 proc. ir 29 proc. Bendras šalių elektros suvartojimas padidėjo 5 proc. ir siekė 613 GWh.

Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 74 proc. viso šalies poreikio (142 GWh generacija iš 193 GWh poreikio), Latvijos – 86 proc. (134 GWh iš 156 GWh), Lietuvos – 25 proc. (67 GWh iš 264 GWh) šalies poreikio.

Lietuvoje augo tik hidroelektrinių gamyba (13 proc.).

Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 75 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 11 proc. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 3 proc.