Taip jis kalbėjo premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad santykiai su Taivanu yra įšalę.

„Manau, kad santykių įšalimas, jis yra tikriausiai grįstas tuo, kad buvo daugybė prisiimtų įsipareigojimų ir Lietuvos pusė tikrai priėmė ne vieną ryžtingą sprendimą. Ir tikrai tikėtasi, kad lygiai taip pat iš Taivano pusės mes matysime tam tikrą proveržį jų sprendimais mūsų ekonominio bendradarbiavimo perspektyvoj“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

„Ir tikrai yra pora, netgi daugiau negu pora galimybių ant stalo, kurias galėtume realizuoti, tiesiog vis dar laukiame tų sprendimų. Tai tikriausiai ta užuomina apie įšalusius santykius, tai yra labiau susijusi užuomina į tai, kad yra tikrai identifikuota ne viena reali galimybė mūsų artimesniam ekonominiam bendradarbiavimui ir norėtųsi, kad ji taptų kuo greičiau realizuojama“, – pridūrė jis.

Interviu „Delfi“ premjeras neseniai tvirtino, kad praktinis bendradarbiavimas su Taivanu yra įšalęs, nes užmezgus santykius buvo keliami dideli lūkesčiai, tačiau jie nebuvo realizuoti.

„Mes neturime nei milijardinių investicijų fondo, nei mes turime pasidalintų technologijų puslaidininkių srityje. Yra daug dalykų, kurie, matyt, gražiau skambėjo antraštėse negu yra praktikoje“, – teigė G. Paluckas.

„Kalbant apie mūsų eksportą, per praėjusį laikotarpį jis tam tikra prasme yra atsigavęs. Kalbant apie importą, vis tik tiekimo grandines, žaliavų gavimą ir panašiai, mūsų daugelis verslų yra jau perkonstravęs į politiškai labiau nuspėjamas šalis“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Kaip anksčiau rašė BNS, 2021 metais Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę, pašlijo Vilniaus ir Pekino santykiai.

Lietuvių ir anglų kalba 2021 metais Vilniuje atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.