Vis dėlto Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad trumpalaikiai rinkų svyravimai didelės įtakos investicinei grąžai neturės, o Vartotojų aljanso viceprezidentas pabrėžia, jog 3–4 proc. grąžos sumažėjimas neturėtų lemti žmonių apsisprendimo.
Daliai gyventojų nerimaujant dėl sumažėjusios atsiimamos sumos, ekonomistai sako, kad karas neišvengiamai veikia visas finansų rinkas, todėl natūralu, kad šiuo metu pasitraukiantieji iš pensijų sistemos gali atgauti mažesnę investicinę grąžą.
„(Akcijų rinkas konfliktas – BNS) paveikė neigiamai, nes visame pasaulyje akcijų indeksai nukrito ir nemažai indeksų, įskaitant ir tam tikrus europietiškus indeksus (...), yra jau ties korekcijos riba“, – BNS teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Artimųjų Rytų konfliktas veikia finansų rinkas ir priklausomai nuo to, kokia struktūra investuotas pensijų turtas, reakcijos irgi yra jaučiamos, nes natūralu, kad konfliktas (...) veikia ir investicijų indeksus“, – BNS sakė banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, dabar ketinantiems iš sistemos pasitraukti gyventojams svarbu įsivertinti rinkos svyravimus: „Tai yra būtent su finansų rinkomis susijusi rizika, o Lietuvai labai nepasisekė, kad sutapo su antrosios pensijų pakopos pokyčiu ir jau kiekvienas gyventojas turi spręsti, kaip jis elgsis ir kokius lūkesčius jis turi.“
Lietuvai labai nepasisekė, kad sutapo su antrosios pensijų pakopos pokyčiu.
Anot A. Izgorodino, balandžio mėnuo akcijų indeksams dar gali būti „pakankamai komplikuotas“ ir šiuo metu sunku prognozuoti jų atsigavimą.
„Tikėtina, kad dar kurį laiką matysime akcijų indeksų tokį tolesnį ganėtinai švelnų kritimą, kas gal ir yra gera naujiena, nes mes nematėme kažkokio žaibiško kritimo, bet kuo ilgiau truks konfliktas, tuo didesnė yra tikimybė, kad akcijų indeksai nukris“, – aiškino ekonomistas.
„Aš manau, kad tikimybė, kad per artimiausias porą savaičių bus pasiektas kažkoks proveržis, yra pakankamai minimali“, – pridūrė jis.
LIPFA: trumpalaikiai rinkų svyravimai didelės įtakos investicinei grąžai neturės
Savo ruožtu LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad iš pensijų kaupimo nusprendusiems pasitraukti gyventojams nereikėtų pernelyg sureikšminti jiems grąžinamos sumos – jų įmokų ir investicinės grąžos – sumažėjimo.
„Trumpesniu laikotarpiu – kelias dienas ar savaites – jos (fondų vertės – BNS) gali svyruoti ir, be abejo, svyruoja, bet tai yra natūralumo ribose“, – BNS sakė V. Rūkas.
Jo teigimu, visada gali atsirasti aplinkybių, galinčių paveikti pensijų fondus, tačiau nepaisant to, gyventojai vis tiek gauna investicinę grąžą ir trumpalaikiai svyravimai didelės įtakos tam neturės.
„Iš 1,4 milijono (kaupiančių – BNS) žmonių nerasime nė vieno, kuris nebūtų uždirbęs pelno. Jeigu žiūrėtume trumpesnį laikotarpį, pavyzdžiui, metus, tai pensijų fondai yra taip pat uždirbę pelno nuo kelių iki keliolikos procentų, priklausomai nuo fondo ir jo strategijos“, – aiškino LIPFA vadovas.
Pasak asociacijos vadovo, investicinės grąžos pokyčiai priklauso nuo pensijų fondo – konservatyvūs fondai generuoja stabilią grąžą, o rizikingesniuose gali būti ir didesnių svyravimų: „Tačiau reikia suprasti, kad pensijų kaupimo sistema yra orientuota į kaupiančiuosius ir jų lėšų investavimą.“
V. Rūkas pabrėžė rekomenduojantis neskubėti priimti sprendimo trauktis iš sistemos.
„Apskritai nėra kur skubėti, ne tik siejant su svyravimais kapitalo rinkose ar geopolitiniais įvykiais, bet ir pergalvoti savo sprendimą, ar nėra verta kaupti ir investuoti lėšas“, – sakė V. Rūkas.
Kapitalo rinka – kaip pašėlęs bulius
Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys pažymėjo, jog 3–4 proc. investicinės grąžos sumažėjimas nėra esminis, palyginti su per visą kaupimo laikotarpį sukauptu turtu.
„Staiga susirūpinti dėl kelių procentų, kuriuos prarado per paskutinį mėnesį, yra turbūt suprantamas dalykas, bet ilgoje perspektyvoje jis yra bereikšmis“, – tikino K. Kupšys.
„Kapitalo rinkos yra kaip pašėlęs bulius, ant jo sėdi ir lakstai. Gali ir nukristi, susižeisti, o gali ir labai aukštai iššokti. Tai yra neprognozuojami dalykai“, – pridūrė jis.
K. Kupšio teigimu, niekas negali prognozuoti, ar iš fondų išeiti šiuo metu, ar laukti palankesnio meto, todėl sprendimą turėtų priimti gyventojas priklausomai nuo jo asmeninės situacijos – kiekvienas turėtų spręsti, ar jam tikrai reikia atsiimti lėšas, ar geriau būtų likti sistemoje: „Jeigu pinigų reikia čia ir dabar, traukitės, kokie bebūtų pensijų fondų rezultatai.“
„Jeigu akcentuojame trumpalaikius praradimus kapitalo rinkose, reiškia, kad mes visiškai kaip visuomenė nesame pasirengę apskritai dalyvauti šitoje kapitalistinėje svyruojančioje finansais grindžiamoje ekonomikoje“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė kovą teigė, kad tikėtina, jog iš sistemos gali pasitraukti daugiau žmonių nei prognozuota anksčiau.
Tuomet prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tikino, kad reikėtų labiau skatinti kaupiančiuosius likti sistemoje.
Sausio mėnesį prašymus nutraukti kaupimą ir pasitraukti iš sistemos pateikė apie 21 proc. kaupiančiųjų – gauta daugiau nei 300 tūkst. prašymų, tuo metu keturi iš penkių fondų dalyvių ir toliau buvo nusprendę likti sistemoje.
Kiek žmonių nori pasitraukti atsiimant visas jų įmokėtas įmokas ir investicinę grąžą, bus aišku pasibaigus pirmajam ketvirčiui. Atšaukti prašymą atsiimti pinigus galima iki balandžio 1-osios, o dalis gyventojų tai padaryti galės ir pirmomis balandžio dienomis.
Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas, visiems per pirmąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendusiems gyventojams lėšos bus pervestos balandį.
Iki kovo pradžios 49,3 tūkst. žmonių jau pasitraukė iš sistemos dėl ligos arba atsiėmė 25 proc. lėšų – tai sudarė apie 3,5 proc. visų maždaug 1,4 mln. antros pakopos sistemos dalyvių, o jiems lėšos išmokamos per 30 dienų.
Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Prognozuota, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)