Finansų ministrė pripažįsta, kad  laiku nepadarius kai kurių darbų prašymas EK buvo atidėtas, tačiau ji žada tai padaryti iki metų pabaigos, kartu prašant didesnio finansavimo atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuva turi pati apsispręsti, kada ji yra pasirengusi prašyti  subsidijų pagal RRF priemonę.

„Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, gali pasirinkti, kada pateikti mokėjimo prašymus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Kuo anksčiau prašymas pateikiamas, tuo greičiau lėšos gali pasiekti valstybę narę“, – komentare BNS teigė M. Vaščega.

Anot jo, Lietuva pirmuoju prašymu turėtų gauti 650 mln. eurų, tačiau iš kiekvieno mokėjimo išskaičiuojant 13 proc. pernai išmokėto 289 mln. eurų avanso, reali suma bus mažesnė – 565 mln. eurų. Tačiau dotacija Lietuva bus išmokėta tik tada, kai valstybė įgyvendins numatytus įsipareigojimus.

„Pirmajam Lietuvos mokėjimui jie numatyti 33, pateikus mokėjimo prašymą Komisija įvertins jų įgyvendinimą. Todėl svarbu dėti visas pastangas kuo greičiau įgyvendinti reformas ir investicijas, numatytas nacionaliniame atsparumo didinimo plane. Jos taip pat reikalingos Lietuvos konkurencingumui ir ekonomikos atsparumui užtikrinti“, – pabrėžia EK atstovybės Lietuvoje vadovas. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad naujame prašyme bus pasiūlyta pakeisti RRF planą, prašant ne tik  subsidijos, bet ir paskolos atsinaujinančios energetikos plėtrai. 

„Rengiame ir plano pakeitimą, pagal kurį bus numatyta pasinaudoti ne tik subsidine dalimi, bet atsižvelgiant į energetinę krizę – kad reikia plėsti mūsų generacijos pajėgumus, bus parengtas papildomas plano pakeitimas, kad skolinsimės atsinaujinančios energetikos plėtrai, nes įgyvendinsime daugiau projektų negu buvo suplanuota“, –  ketvirtadienį Seime kalbėjo ministrė.

Ministerija anksčiau BNS nurodė, kad bus prašoma paskolinti apie 1 mlrd. eurų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, energijos efektyvumo didinimui ir kibernetiniam saugumui.

G.Skaistė  pakartojo, jog prašymo pateikimas EK buvo atidėtas, nes Lietuva neatliko kai kurių numatytų reformų, o atnaujintą prašymą tikimasi pateikti šių metų pabaigoje.

„RRF instrumentų išskirtinumas yra tas, kad pinigai yra skiriami ne už tai, kiek trinkelių padaryta, o kiek reforminių ar investicinių veiksnių, kurie buvo numatyti kaip rodikliai, yra pasiekta“, – sakė G. Skaistė. 

„Rugsėjo pabaigoje planavome pateikti pirmą mokėjimo prašymą už pasiektus rodiklius, bet šiuo metu esame pasiekę 30 iš 33 rodiklių, per šį mėnesį dar du rodiklius pasieksime ir teiksime mokėjimo prašymą už tuos veiksnius, kurie jau yra padaryti – tai reiškia, kad nė vieno euro neprarandame ir tie pinigai vienaip ar kitaip atkeliaus“, – parlamentarams aiškino ministrė.

Ministerijos teigimu, dar būtina priimti sprendimus dėl Darnaus judumo fondo steigimo ir visuotinio nekilnojamo turto mokesčio, pakeisti Strateginio valdymo metodiką.

Finansų ministerija BNS informavo, kad pirmoje paraiškoje bus prašoma skirti 565 mln. eurų subsidiją.

„Įgyvendinus numatytus rodiklius, planuojami teikti šie mokėjimo prašymai: 2022 metais – 565 mln. eurų, 2023 metais – 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų“, – rašoma ministerijos BNS atsiųstame komentare.

Ministerijos teigimu, 2021 metais pagal RRF priemonę Lietuvai buvo išmokėta 289 mln. eurų avansinių lėšų.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta skirti iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų.