Įdomu ir tai, kad judame dar spartesnio prekių pristatymo link – ekspertai prognozuoja, kad netrukus gali tekti ieškoti sprendimų, kaip internete įsigytą prekę klientams atgabenti tą pačią dieną. Kviečiame susipažinti su naujausiomis Europos ir Lietuvos elektroninės komercijos naujienomis.

Nepatenkinti atsiskaitymo galimybėmis

Šį mėnesį Didžiojoje Britanijoje paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad net 31 proc. elektroninių parduotuvių klientų buvo nepatenkinti tuo, kad negalėjo atsiskaityti jiems priimtinu būdu. Kone pusė jų (47 proc.) netgi nutraukė apsipirkimą ir rinkosi parduotuvę, kurioje atsiskaitymas buvo priimtinesnis ar tiesiog paprastesnis.

„Greitis ir paprastumas – vieni svarbiausių atsiskaitymo rodiklių interneto parduotuvėms. Tai ypač svarbu dabar, kai žmonės vis dažniau apsiperka ir atsiskaito naudodami išmaniuosius telefonus.

„DPD Lietuva“ turimi duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje maždaug trečdalis pirkėjų už prekes sumoka prekių pristatymo metu. Tuo metu Vakarų Europoje ši dalis siekia vos kelis procentus. Tai rodo, kad atsiėmimo metu už pirkinius dažniausiai moka asmenys, kuriems internetiniai atsiskaitymai yra per sudėtingi arba jie dar nepasitiki internetinėmis parduotuvėmis – bijo, kad negaus prekių, ar gaus ne tokias, kokias užsisakė.

Prie besikeičiančių rinkos poreikių neišvengiamai turi taikytis ir siuntų bendrovės, todėl jau kurį laiką siūlome galimybę už pirkinį atsiskaityti kortele pristatymo metu“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Tos pačios dienos pristatymas – ar taps norma Lietuvoje?

Elektroninės komercijos analitikai tvirtina, kad augant pirkėjų reiklumui ir lūkesčiams, vis didesnis vaidmuo tenka siuntų pristatymo terminams. Tokia tendencija numatoma ir 2017 m. Teigiama, kad tos pačios dienos pristatymo paslauga Europoje netruks tapti standartiniu pasiūlymu.

„Lietuvoje pirkinys standartiškai pristatomas per 1-2 dienas. Siuntų tarnybos galėtų prekę pristatyti dar greičiau, tačiau šį procesą veikia daug veiksnių. Pavyzdžiui, daugelis parduotuvių užsakymus apdoroja ir prekes siuntimui atiduoda tik gavusios apmokėjimą, o pirkėjai internete dažniau apsiperka popiet arba vakarais, tad pinigai gaunami tik kitą dieną. Tokiu būdu nelieka galimybės tos pačios dienos pristatymui.

Antra vertus, Lietuvoje internetines parduotuves žmonės renkasi dėl palyginti žemesnių kainų bei didesnio asortimento. Todėl tos pačios dienos pristatymas, reikalaujantis nemažų operacinių pakeitimų tiek iš elektroninių parduotuvių pusės, tiek iš logistikos bendrovės, reikštų papildomas išlaidas ir tuo pačiu brangesnę paslaugą pirkėjui. Norint įdiegti tokią paslaugą, turi būti didžiulis poreikis iš rinkos, kad tiek elektroninėms parduotuvėms, tiek logistikos bendrovėms vertėtų pertvarkyti veiklos procesus. Kol kas toks poreikis Lietuvos elektroninės prekybos rinkoje nepastebimas, todėl nemanome, kad tos pačios dienos pristatymas išpopuliarės – bent jau ne šiemet“, – prognozuoja G. Bilevičius.

Pasak jo, jau kurį laiką Lietuvos elektroninės komercijos rinkoje stebimas augantis poreikis didesnių gabaritų, tokių kaip baldai, buitinė technika, pristatymui. Ir artimiausiu metu tokių paslaugų poreikis gali dar labiau augti. Tuo tarpu vis daugiau smulkesnių siuntų (drabužiai, kosmetika) atsiimami siuntų taškuose ir terminaluose.

Ne visi pardavėjai išsiųs Jums prekes

Europos vartotojų centro (EVC) pateikta ataskaita atskleidė, kad Europos Sąjungos gyventojai vis dar susiduria su problemomis apsipirkdami kitų bendrijos šalių interneto parduotuvėse. Tiek EVC ataskaita, tiek „Eurostato“ duomenys rodo, kad dažniausiai pasitaikanti bėda – pardavėjai atsisako siųsti prekę į kitą valstybę arba kitos valstybės gyventojui prekė siūloma už didesnę kainą.

„Sakoma, kad internetas nepaiso valstybių ribų, tačiau perkantieji internetu patvirtins, kad tai ne visuomet tiesa. Kartais ribas sukuria mokesčių skirtingose valstybėse neatitikimai ar apskaitos sudėtingumas. O kartais didelės internetinės parduotuvės tiesiog neužsiima pavieniais klientais iš kitos valstybės. Tą aiškiausiai pajunta mažesnių valstybių, tokių kaip Lietuva, pirkėjai.

Tiesa, radę norimą ar net pigesnį daiktą, pirkėjai turėtų nepamiršti ir įvertinti, ar jiems nereikės mokėti muito mokesčio“, – teigia G. Bilevičius.

Pasak jo, siunčiant prekę iš tolimesnės šalies, auga ir jos pristatymo kaina. Šios problemos Lietuvoje pirkėjai bando išvengti per tarpininkus, kurie grupuodami užsakymus sumažina siuntimo išlaidas. Taip dažniausia siunčiami pirkiniai iš JAV. O Lietuvoje siuntiniai jau išskirstomi įprastais būdais: per kurjerius, siuntų taškus, terminalus ar pan.