- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pandemijos sukelta įtampa, finansinis nestabilumas, rizika prarasti darbą sukėlė ne skolų augimą, o jų mažėjimą. Tai parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta gyventojų rizikingumo analizė. Finansų ekspertai tai sieja su augančiu finansiniu raštingumu, gyventojų siekimu atidžiau valdyti lėšas krizės akivaizdoje, taip pat dalies pirkinių atsakymu – kelionių, drabužių, lankymosi restoranuose ar pramogų centruose.
„Creditinfo Lietuva“ atlikta gyventojų rizikingumo analizė 2019 – 2020 m. parodė, kad palyginti su 2019 metais šiemet rizikingiausių gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 9,5 proc. iki 7,5 proc., o gyventojų, turinčių aukščiausius patikimumo reitingus, padaugėjo nuo 34,5 proc. iki 37,2 proc. Analizuojami buvo tik tie gyventojai, kurie aktyviai naudojasi kreditavimo paslaugomis – turi paskolų, pirko ar ketino pirkti išsimokėtinai.
Mažėjo ne tik skolininkų skaičius, bet ir bendra skolų suma: 2019 m. pradžioje 177 tūkst. gyventojų vėlavo sumokėti 642 mln. Eur, o šiuo metu tokių skolininkų yra kiek daugiau kaip 163 tūkst., kurių bendra vėluojama sumokėti suma sudaro 506,7 mln. Eur. Taigi, palyginti su 2019 m. pradžia, skolininkų Lietuvoje sumažėjo beveik 13 tūkst., o skolų suma susitraukė 135 mln. Eur. Atitinkamai vidutinė vieno skolininko vėluojama sumokėti suma krito nuo 2369 Eur iki 1883 Еur.
Nors Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų šalių ūkiai pasaulyje, išgyvena pandemijos sukeltą sukrėtimą, būtent šiemet daugėja punktualiau savo finansinius įsipareigojimus vykdančių gyventojų gretos.
„Nors Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų šalių ūkiai pasaulyje, išgyvena pandemijos sukeltą sukrėtimą, būtent šiemet daugėja punktualiau savo finansinius įsipareigojimus vykdančių gyventojų gretos. Įžvelgiame kelias priežastis, kurios lėmė tiek bendrą skolos mažėjimą, tiek retėjančias skolininkų gretas – tai augantis finansinis raštingumas, atsargesnis vartojimas ir ne pirmojo būtinumo išlaidų atsisakymas“, – komentuoja Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak A. Kačinsko, jau ne pirmąkart išgyvenama pasaulinė ekonominė recesija išmokė gyventojus vis greičiau priimti sprendimus, kurie galėtų apsaugoti nuo ypač sunkių finansinių pasekmių. „Lietuviai labai greitai atsisakė nebūtinų išlaidų ir susilaikė nuo brangesnių pirkinių. Nors karantinui pasibaigus vartojimas beveik grįžo į ankstesnį lygį, tačiau susitaupė lėšos, kurios būtų skirtos kelionėms į užsienį ir Lietuvoje, maitinimuisi viešose įstaigose, išlaidoms drabužiams ir pramogoms“, – komentuoja kredito biuro vadovas. Jo pasakojimu, dalies šių išlaidų gyventojai buvo priversti atsisakyti dėl objektyviai sumažėjusių galimybių pasinaudoti paslaugomis, tačiau suveikė ir padidėjęs atsargumas – baimė lankytis viešose vietose, prekybos centruose, pasikeitęs gyvenimo būdas.
Kredito biuro vadovas teigia, kad atsargesnį lietuvių elgesį su asmeniniais finansais parodo ir Lietuvos banko (LB) duomenys: „Nuo pandemijos pradžios šių metų kovą iki rugpjūčio pirmosios privačių asmenų indėliai bankuose išaugo nuo 15,3 mlrd. Eur iki 16,3 mlrd. Eur, o dalį šių lėšų gyventojai naudoja paskoloms padengti.“
„Creditinfo Lietuva“ atliktos analizės rezultatus atitinka ir pasaulinis tyrimas, šių metų kovą-rugpjūtį atliktas rizikų valdymo bendrovės „Coface“. Tyrimas parodė, kad net ir atšaukus karantiną pasaulyje 30 proc. sumažėjo gyventojų išlaidos restoranuose, taip pat 20 proc. krito kelionių skaičius tarp pagrindinių didmiesčių.
Be to, JAV atlikta gyventojų asmeninių finansų analizė parodė, kad lėšų taupymas pasiekė 30 proc. gaunamų pajamų – tokie rodikliai paskutinį kartą buvo fiksuojami 1970 metais, o vėliau taupymas visą laiką buvo mažesnis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...