Apklausą inicijavusio Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška sako, kad gauti duomenys rodo, jog Lietuvos gyventojams aktualiausias yra išlaidų klausimas.

„Didžiausia, iš viso 63 proc. apklaustųjų dalis kaip pagrindinį trūkumą įvardijo didelius bankų paslaugų įkainius, nors Lietuvoje veikia tiek klasikiniai bankai ar tokių užsienio bankų skyriai, tiek įvairios šiuolaikiškos mokėjimo sistemos. Todėl būtų neteisinga teigti, kad kainas lemia konkurencijos trūkumas. Neatmesčiau prielaidos, kad tarp klientų vis dar gajus įprotis naudotis vieno banko paslaugomis tiesiog pakankamai nepasidomint alternatyvomis“,  –  sako jis.

Pasak Medicinos banko atstovo, Lietuvos banko periodiškai atliekami šalies bankininkystės streso testai rodo, kad sistema yra sveika, stabili, todėl pigesnių paslaugų besidairantys klientai turėtų perimti iniciatyvą į savo rankas.

„Patarčiau pradžiai pasiryžti skaidyti banko teikiamų paslaugų krepšelį pagal tai, kas tam tikrai paslaugai gali suteikti pačias geriausias sąlygas ir nebijoti testuoti mažesnių rinkos žaidėjų, kurie yra lankstesni ir linkę labiau konkuruoti dėl kiekvieno kliento. Vien toks žingsnis gali padėti iš esmės pakeisti bankinių operacijų kaštus“, – teigia J. Ivaška.

Net kas antras (48 proc.) apklausos dalyvis išreiškė priekaištą dėl eilių bankų skyriuose ir dar 40 proc. pastebėjo, kad skyrių apskritai yra per mažai. Atsižvelgiant į tai, kad kas ketvirtas (28 proc.) šalies gyventojas banke apsilanko bent kartą per mėnesį galima daryti prielaidą, kad jie čia reikalus tvarko periodiškai.

„Akivaizdu, kad klasikinė tête-à-tête bendravimo forma vis dar išlieka labai populiari. Tam tikrų paslaugų poreikis susiformuoja laikotarpiu, kuomet išmokamos algos, pensijos bei kitos išmokos. Verslas taip pat turi savo ritmą, todėl nenuostabu, kad bankų skyriuose susiduriama su eilėmis. Jas lemia ir tai, kad dalis bankinio sektoriaus dalyvių kryptingai mažina ir koncentruoja savo klientų aptarnavimo tinklus, todėl mažesniame skaičiuje skyrių susitelkia daugiau klientų. Tenka konstatuoti, kad įprotis atvykti į banko skyrių yra inertiškas, todėl ir dėl kylančių nepatogumų klientų nepasitenkinimas yra toks didelis“, – pastebi J. Ivaška.

Jo vertinimu, jeigu klientas dėl kokių nors priežasčių negali arba nenori pats „persikelti“ į internetą, belieka surasti tokį paslaugų teikėją, kuris gali pasiūlyti pakankamai platų lengvai pasiekiamų skyrių tinklą. Beje, beveik kas ketvirtas (23 proc.) Lietuvos gyventojas išsiskiria ir polinkiu aktyviai naudoti grynuosius pinigus bei norėtų didesnių limitų nemokamam pinigų išsigryninimui.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šiemet balandžio 20-29 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 gyventojai, kurių amžius – 18-75 metai.