Tiekimas neatnaujintas
Kiek daugiau nei prieš mėnesį prekybos centruose pirkėjai pastebėjo stipriai sumažėjusį kiaušinių pasirinkimą. Tuomet VMVT aptiko salmonelės bakterijų bendrovės „Vievio paukščiai“ vištų kiaušiniuose. Saugumo sumetimais visų kitų šio gamintojo vištų kiaušinių tiekimas į rinką buvo laikinai sustabdytas. Kadangi bakterija buvo aptikta pas gamintoją paukštidėse ir vištų kiaušiniuose, VMVT pradėjo išplėstinį tyrimą, siekdama identifikuoti užkrato paplitimą. Tuomet, dar rugsėjį, buvo skelbiama, kad VMVT inspektoriai tikrina visą žaliavų tiekimo grandinę, gamybos procesus, produktų atsekamumą.
Taip pat laikinai buvo sustabdyta bendrovės „Vievio paukščiai“ kiaušinių pakavimo veikla, gyvų paukščių judėjimas, įmonei nurodyta atlikti gamybos inventoriaus ir kiaušinių pakavimo įmonės patalpų dezinfekciją.
Šią savaitę „Vievio paukščių“ kiaušinių su vartotojų mėgstamais prekių ženklais, pavyzdžiui, „Rido kiaušiniai“, dar nesimatė prekybos vietose, tačiau jau rengiant rašinį, VMVT mums pranešė, kad bendrovė „Vievio paukščiai“ yra atlikusi paukštyno dezinfekciją, o po papildomų tyrimų ir VMVT patikrinimo įsitikinus, kad patalpose nebeliko taršos šaltinių, veikla pirmadienį VMVT sprendimu atnaujinta. Tad mėgstamų prekių ženklų vėl turėtų atsirasti prekybviečių lentynose.
Daugiausia – privatūs ženklai
„Kiaušinių rinkoje tikrai netrūksta, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas. – Tuščios lentynos buvo tik rugsėjo pradžioje, kai dėl rastų salmonelės bakterijų buvo išimta visa partija didžiausio Lietuvoje kiaušinių tiekėjo „Vievio paukščiai“ produkcijos. Nors šio gamintojo produktų tiekimas buvo sustabdytas, netrukus lentynos buvo užpildytos kitų gamintojų kiaušiniais. Kiek teko bendrauti su kitais tiekėjais Lietuvoje, pavyzdžiui, su kitu gana stambiu paukštynu „Litegg“, jie sako, kad didesnio kiekio užsakymų iš prekybininkų negavo, vadinasi, buvusio prekyboje užteko.“
Pasak G. Kauzono, 90 proc. kiaušinių parduodami su privačiais prekių ženklais, kiekvienas prekybos centras ar tiekėjas gali kiaušinius pavadinti, kaip nori, tačiau yra keletas ženklų, su kuriais pardavinėja patys paukštynai, pavyzdžiui, „Audrupio“, „Vievio paukščiai“ turi prekių ženklą „Rido kiaušiniai“, Zujų paukštynas „Kaimiškus kiaušinius“ ir nedaug kitų.
Kaip atskirti kiaušinių kilmę, kai ji slepiama prekybos centrų sukurtais kartais net ne lietuvių kalba užrašytais privačiais prekių ženklais? G. Kauzonas pataria žiūrėti į užrašus ant dėžučių. Vienoje eilutėje paprastai nurodomas skaičius, pavyzdžiui, 2, vadinasi tai yra ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai, 3 – narvuose, toliau, po skaičių, yra kilmės šalies nuoroda. Jeigu LT – lietuviški, jeigu, tarkime, LV – latviški, PL – lenkiški ir t. t. Tik iš šių raidelių ir galima sužinoti kiaušinių kilmę, nes būna, kad tiekėjai parduoda, pavyzdžiui, ukrainietiškus kiaušinius, tačiau ant dėžutės gali užrašyti „Močiutės kiaušiniai“. Įsivaizduoji, kad perki lietuviškus kiaušinius, o nusiperki atvežtinius. Tad G. Kauzonas ir pataria žiūrėti į produkto etiketę.
Vadina nelaime
Kada Vievio kiaušinių vėl atsiras prekyboje, G. Kauzonas neprognozavo: „Sunku pasakyti, tik žinau, kad jau matyti šviesa tunelio gale. Su gyvais organizmais taip jau būna, vištos kiaušinius ir toliau deda, tik jie realizuojami kitur – tiekiami termiškai perdirbti. Laukiame atvežant naujų paukščių, tačiau tam reikia pasiruošti, kad nebūtų kryžminės taršos ar kitokių nesklandumų, tad geriau jau užtrukti ilgiau, bet kad produktas būtų saugus.“
Ilgokai trunka ir laboratoriniai tyrimai, išsiaiškinama, kokio patogeniškumo yra bakterijos. Kita vertus, po kiekvieno atlikto žingsnio suvaldant situaciją vėl turi būti atliekami tyrimai.
Nuostolių paukštynui išvengti, žinoma, nepavyks, tačiau dabar svarbiausias uždavinys – kuo greičiau sugrįžti į prekybą. „Toks protrūkis paukštyne – nelaimė, – sako G. Kauzonas. – Žinoma, yra įvairių apsidraudimo nuo tokių atvejų priemonių, galbūt pagelbės ir valstybė. Dabar svarbiausia – sugrįžti į prekybą, o pinigus skaičiuosime vėliau.“
Laukiame atvežant naujų paukščių, tačiau tam reikia pasiruošti, kad nebūtų kryžminės taršos ar kitokių nesklandumų, tad geriau jau užtrukti ilgiau, bet kad produktas būtų saugus.
Seniai buvo toks protrūkis
Paukščiai salmonelėmis gali užsikrėsti bet kada. „Šių bakterijų egzistuoja 2,5 tūkst. rūšių, ir tik kelios pavojingos mūsų sveikatai, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas. – Užkratas gali atsirasti visaip, nes šio užkrato yra visur, ypač laukinėje gamtoje, iš kurios jį gali užnešti graužikai, paukščiai. Bakterijų neišvengsi, tačiau esmė – kaip valdoma situacija, kad tos bakterijos nepapultų į gaminamus produktus. Tam yra priemonių, jos veikia. Toks didelis protrūkis buvo registruotas tik 2007 m., vadinasi, beveik 20 metų pavyko apsisaugoti. Žinoma, buvo smulkesnių atvejų, kuriuos suvaldyti lengviau.“
Dabar apskritai su importuojamais produktais ar gyvūnais atvežama daug ligų, tikėtina, paukščių gripas pas mus atėjo iš kaimyninės Lenkijos, mėlynojo liežuvio liga – greičiausiai iš Kaliningrado, nes tai uodų, muselių pernešama liga, o jų gausu prie besiribojančių vandens telkinių. Kiaulių marą perneša laukiniai gyvūnai. Šių situacijų nesuvaldysi, gali tik sumažinti ir pasistengti apsaugoti savo ūkius, paukštynus.
Paukštynams itin pavojingas paukščių gripas, kurį taip pat sunku suvaldyti, bet, pasak G. Kauzono, kartais ir mūsų šalies rajonų valdžia priima sprendimus, itin pavojingus užkrato atžvilgiu. Tarkime, Vilniaus rajone, Rudaminoje, įsikūręs taip pat labai stambus paukštynas. Kaimynystėje – turgus, kuriame savivaldybė dabar įkurdino paviljoną. Jame galima prekiauti paukščiais ir gyvūnais, dažniausiai atvežamais iš svetur. „Tai labai pavojinga, bet ne visada pavyksta susitarti su vietine valdžia ir įrodyti, kiek mums gali atsieiti, jeigu kartais parduodami dekoratyviniai paukščiai atsivežtų paukščių gripą, – sako asociacijos vadovas. – Nuostoliai būtų ne vienas ir ne viena dešimtis milijonų.“
Į prekybą nepatenka
Kur dedamos salmonelėmis užsikrėtusios dedeklės vištos, juk jos dėl šios ligos nenugaišta? G. Kauzonas sako, kad jos paskerdžiamos, bet mėsa į prekybą nepatenka. Jos daugiausia iškeliauja į Lenkiją, kur yra skerdžiamos ir aukštoje temperatūroje verdami buljonai. Anksčiau net ir „Vievio paukščiai“ iš dedeklių vištų mėsos virdavo sultinius, tačiau Lietuvoje labai maža rinka, šios veiklos buvo atsisakyta, nes ji buvo nuostolinga.
Vištos dedeklės skerdžiamos maždaug 1,5 metų amžiaus, tad jų mėsa yra kietesnė nei 40 dienų broilerių, kurie auginami būtent mėsai. Tačiau sultiniams senesnių paukščių mėsa pati tinkamiausia. „Juk ir jautienos sultinį neverdame iš veršienos, verdame iš jaučio mėsos, ypač kaulų rinkinio, – sako G. Kauzonas. – Vyresnio gyvulio kaulai jau būna pakankamai susiformavę, daugiau kolageno, kaulo smegenys susiformavusios, o tai suteikia ir gerą skonį, ir kvapą, ir daugiau maistinių savybių. Taip ir su vištomis – kuo vyresnė, tuo skanesnis ir naudingesnis sultinys.“
Visos vištos, kurios buvo užsikrėtusios salmonelėmis, net skerdyklose yra ypač griežtai kontroliuojamos, jos privalo būti atskirtos nuo nesirgusių. Kita vertus, salmonelės prie 70 laipsnių karščio žūva.
Suvalgome milijonus kiaušinių
Kiaušiniai – labai mėgstamas lietuvių produktas. Šalies paukštynuose, ūkiuose per metus pagaminama 800–880 mln. vnt. kiaušinių. Didžioji dalis produkcijos lieka Lietuvoje, skaičiuojama, kad kiekvienas lietuvis per metus suvalgo 230–250 vnt. kiaušinių. Kiti išvažiuoja į kaimynines šalis, dar toliau, tik jau kaip kiaušinių, baltymų milteliai.
Kiaušinis yra vienas lengviausiai prieinamų sveikiausių baltymų šaltinių, kaip ir vištiena – gana lengvai įperkamas, nors pastaruoju metu kiaušiniai pabrango. „Įtaką kainai daro daug kas, – sako G. Kauzonas. – Visi labai norėjome geresnių sąlygų paukščiams, norime valgyti tik ant kraiko laikomų vištų kiaušinius, prekybininkai taip pat pareiškė norintys prekiauti tik ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais, tad tokie politiniai sprendimai ir buvo priimti. Statistika rodo, kad iki praėjusių metų pabaigos ant kraiko Lietuvoje buvo laikoma tik apie 20 proc. vištų. Laisvai laikomų vištų skaičius net 1 proc. nesiekia.“
Suprantama, pertvarkyti paukštynus atsisakant narvų, didinant plotus, reikia daug investicijų, todėl kiaušiniai neišvengiamai turėjo brangti. Kur dar padidėjusios sąnaudos dėl brangstančių energetinių išteklių, akcizo degalams, darbo užmokesčio kilimo. Europoje įvesti antidempingo muitai sojoms iš Kinijos, o sojos, kaip žinoma, yra vienas svarbiausių pašarų ingredientų. Tai vėl pabrangino pašarus. Visi šie faktoriai padidino ir kiaušinių, paukštienos kainas.
Vertina skirtingai
Tačiau G. Kauzonas sako, kad labai skirtingai yra vertinami kiaušiniai vištų, laikomų narvuose ir laikomų ant kraiko. Pavyzdžiui, japonai, kurie iš Lietuvos perka kiaušinių produktus, labiau nori, kad jie būtų narvuose laikytų vištų, nes įsitikinę, kad tokie kiaušiniai yra saugesni. Jeigu užsikrečiama kokia nors liga narvelyje, bakterijos, žinoma, gali papulti į kitą narvą, bet tai pavyksta kontroliuoti greičiau, nei ant kraiko ar laisvai laikomų vištų būryje. Be to, narvuose laikomų vištų kiaušiniai neturi kontakto su mėšlu, jie būna švaresni ir dėl to saugesni. Asociacijos vadovas siūlo pažiūrėti, kaip atrodo turguje parduodami kiaušiniai, kur dažnai net mėšlo, pakrato likučiai būna nenuvalyti. Tad argi jie saugūs? Juk ligos dažniausiai ir perduodamos per tokius nešvarumus. Tad laisvai laikomų vištų kiaušiniai, nors ir maistingesni, bet jie mažiau saugūs sveikatos požiūriu.
Beje, „Vievio paukštynas“ kartu su bendrovei priklausančiais padaliniais yra vienas iš dviejų paukštynų Europoje, kurie turi galimybę eksportuoti kiaušinius į JAV. Tai parodo, kad gaminama produkcija yra labai aukštos kokybės ir atitinka tiek Europos, tiek Amerikos reikalavimus. Lietuviški kiaušinių produktai eksportuojami į dešimtis Azijos šalių – tai tikrai didelis pripažinimas. Iš Lietuvos vištiena eksportuojama į daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Ji vertinama, kaip labai kokybiška ir net europiniai standartai nustatomi pagal lietuvišką paukštieną.
Jeigu kyla abejonių
Kiekvienas vartotojas suinteresuotas nusipirkti kokybišką, sveikatai nekenksmingą produktą. Deja, kartkartėmis pasirodo pranešimų apie į rinką patekusius nesaugius maisto produktus. Tai skelbiama VMVT interneto svetainėje, o kartais tik mažiau žinomoje VMVT RASFF skubių pranešimų švieslentėje, nors ji taip pat yra pasiekiama kiekvienam gyventojui.
Visos vištos, kurios buvo užsikrėtusios salmonelėmis, net skerdyklose yra ypač griežtai kontroliuojamos, jos privalo būti atskirtos nuo nesirgusių. Kita vertus, salmonelės prie 70 laipsnių karščio žūva.
Būtent čia jau rugpjūčio 25 d. pasirodė pranešimas apie rastas salmonelės bakterijas kiaušiniuose. Jų tiekimas ir prekyba buvo atšaukta tik rugsėjo 4 d. Būtent tada apie tai išplatintas ir papildomas viešas pranešimas VMVT interneto puslapyje, kurio informacija iš karto pasiekė vartotojus. Kodėl tiek laukta ir iš karto visuomenė neinformuota apie nesaugius produktus? Štai ką mums atsakė VMVT: „RASFF paskelbti pranešimai yra skirtingi. 2025 m. rugpjūčio 25 d. RASFF buvo paskelbtas pranešimas dėl „Maximos“ savikontrolės tyrimais bendrovėje „Vievio paukščiai“ vištų kiaušiniuose (tinka vartoti iki 2025 08 22) nustatytų salmonelių. 2025 m. rugsėjo 4 d. buvo paskelbtas RASFF dėl bendrovės „Vievio paukščiai“ vištų kiaušinių (tinka vartoti iki 2025 09 24) valstybiniame mėginyje nustatytų salmonelių. Rugsėjo 5 d. išplatintas VMVT pranešimas spaudai apie kiaušinių prekybos stabdymą. Sprendimas papildomai viešinti šį atvejį priimtas, nes saugumo sumetimais iš prekybos buvo atšaukiama visa įmonės produkcija. Atvejis išskirtinis, nes Salmonella Enteritidis fiksuota tiek produktuose, tiek paukštidėse (atvejai sietini). Kiekvienas RASFF švieslentėje paskelbtas atvejis neviešinamas VMVT spaudos pranešimuose, tačiau pastebime, kad žiniasklaida dažnai šiuos pranešimus pateikia. Sprendimas papildomai viešinti atvejus VMVT spaudos pranešimuose priimamas priklausomai nuo atvejo, jautrumo vartotojams ir pan.“
Taigi vartotojams verta prisiminti, kad labai daug informacijos apie maisto saugą galima rasti VMVT interneto puslapyje RASFF skubių pranešimų skiltyje. Tik neišsigąskite – pranešimų apie bandomą parduoti Lietuvoje nesaugų maistą, papildus, pašarus, yra daug. Pirmu smuiku tarp sulaikytų nesaugių produktų, kurie, visa laimė, nepasiekė vartotojų, groja iš kaimynų lenkų atvežta vištiena, kurią dažnai renkamės dėl geros kainos. Suprantama, kad visų į Lietuvą gabenamų maisto siuntų neįmanoma patikrinti ir garantuoti, kad nesaugūs produktai bus visiškai užkardyti, todėl, kokį maistą valgysime, dažnai priklauso tik nuo mūsų pačių.
Naujausi komentarai