- Jovita Sukackaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išmaniųjų technologijų ir gynybos pramonė, grožis ir estetika – nors iš pirmo žvilgsnio skirtingos sritys, bet vienodai svarbios ir įdomios Lietuvos lazerių gamintojams. 2015-ieji, pasak jų, buvo geri verslui – pardavimai augo, naujų rinkų paieška – sėkminga, gauti užsakymai – didžiuliai, o įvertinimai – prestižiniai.
Lietuvos lazerininkai į užsienį eksportuoja beveik viską, ką sukuria, o šalies rinkai lieka mažiau nei 10 procentų produkcijos. Praėjusių metų rezultatus mokslininkai dar skaičiuoja, bet sako, kad augimas keletą metų panašus – kasmet apie 15 procentų.
Dabar lietuviai daugiausiai dirba su Europos šalimis, tačiau, pasak jų, norint būti rimtais pasaulinės rinkos žaidėjais, reikia būti pastebėtiems Azijoje.
„Didelė lazerinė rinka ir lazeriniai segmentai yra Indijoje ir Kinijoje. Dedame dideles pastangas būti ten matomiems. Mūsų produktai daugiausia parduodami mokslininkams, bet stengiamės eiti ir į pramonę. Tačiau ji kelia tam tikrus reikalavimus, kurie kol kas gana sunkūs“, – optimistiškai kalbėjo UAB „Optolita“ direktorius Dainius Tumosa.
Pasak mokslininkų, uždariausia rinka kol kas išlieka medicina – patekti į ją, esą sunku bus dar gerą dešimtmetį. Tiesa grožio ir estetikos srityje perspektyviau, nes lazeriai naudojami pavyzdžiui šalinti tatuiruotėms.
Dar viena lietuvius dominanti sritis – gynyba. Gynybos lazerinę produkciją perka Didžioji Britanija, Prancūzija, Norvegija, Šveicarija, Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Anksčiau klientams siūlėme tik produktų komponentus, o dabar jau siūlome galutinį produktą – visą sistemą, kurių vartotojas ją gali iš karto naudoti tiesiogiai. Saugumo ir gynybos pramonei skirtos sistemos turėjo didelį pasisekimą ir mes per nepilnus metus sugebėjome sugeneruoti apie trečdalį visų pardavimų būtent iš to sektoriaus“, – sėkme džiaugėsi „Brolis Semiconductors“ bendraturtis, mokslininkas Augustinas Vizbaras.
Sukūrę plačiai derinamo bangos ilgio lazerio technologijas, šie lietuviai nominuoti tarp geriausių pasaulio inovatyvių produktų kūrėjų prestižiniuose pasaulio pramonės apdovanojimuose.
Perspektyviausia, pasak lietuvių lazerininkų, dabar yra ir ateityje išliks sensorikos kryptis, nes visose išmaniosiose technologijose naudojamos lazerinės technologijos, į jas dabar investuoja didžiausi rinkos žaidėjai – „Google“, „Apple“, „Microsoft“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...