- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiųmetis obuolių derlius yra 15–20 proc. prastesnis nei praėjusiais metais, tačiau pagrindinė priežastis yra ne klimatas, o tai, kad praėję metai buvo rekordiniai. „Apskritai šie metai yra gan derlingi.
Tačiau lietuviškų obuolių vis tiek visiems neužteks, nes jie – visų labai mėgstami“, – portalui LRT.lt teigia Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys.
Prieš kelis mėnesius šalies ūkininkai džiaugėsi, kad šį pavasarį obelų žiedų nepakando šalnos. Dėl palankių orų šiemet sodai žydėjo apie pusantros savaitės anksčiau nei praėjusiais metais.
Bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė teigia, kad jos ūkyje derlius mažesnis nei 2015-aisiais. „Praėjusiais metais dėl sausros nukentėjo medžiai, todėl tai šiemet atsiliepė derliui. Vis tik jis neturėtų būti blogas, turėjome lietaus, o medžiai nelabai nukentėjo“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ kalbėjo E. Žilinskienė.
Anot jos, sodininkai susiduria su kitomis problemomis. „Kas dar neduoda ramybės? Mes neturime draudimo, ir įmonė negali niekur apsidrausti nuo stichinių nelaimių. Visai neseniai Baisogalos miestelį talžė kruša. Jei tokia kruša praslinktų pro sodus, iš obuolių derliaus nieko neliktų. Po krušos sužalojami lapai ir jauni sodai gali pražūti. Mes priklausome augalininkystei, nors sodas tikrai yra ne augalininkystė. [...] Mums reikia sunaudoti daug energijos, ginantis nuo kvailų įstatymų“, – pasakojo bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė.
Pasak E. Žilinskienės, didžiąją obuolių dalį lietuviai valgo atvežtų iš Lenkijos, o padėtį esą galėtų pagerinti prekybos tinklai. „Jei ne „Maxima“ ir UAB „Palink“, apskritai lietuviškų obuolių nebūtų niekur. Atėjo naujas tinklas į Lietuvą, bet lietuviškam obuoliui ten papulti nėra jokių šansų. Mums apriboti chemikalai, todėl lietuviški obuoliai „nestovi“ parduotuvėse – tuoj pat pradeda pūti. Jei norėtume gražių obuolių, reikėtų leidimų naudoti chemikalus, bet taip rizikuotume visomis išmokomis“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ aiškino E. Žilinskienė.
Pernai skynė tiek, kad maža nepasirodė
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius D. Kviklys skaičiuoja, kad šiais metais obelų soduose derlius prastesnis 15–20 proc. „Bet reikia priminti, kad praėję metai daugeliui buvo rekordiniai per visą ūkininkavimo istoriją – tiek, kiek skynė praėjusiais metais, dar nebuvo skynę. Taigi derlius mažesnis apie 20 proc., atrodytų, kad tai yra didelis sumažėjimas, bet apskritai derlius yra geras, vidutinis“, – portalui LRT.lt kalbėjo D. Kviklys.
Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius D. Kviklys aiškina, kad versliniuose soduose naudojamos šiuolaikinės technologijos, todėl net ir po gausaus derliaus kitąmet jis gali būti vėl džiuginantis. Tuo metu gyventojų soduose derlius esą gali gerokai skirtis.
„Jei versliniuose soduose būtų buvęs pramečiavimas, obelys būtų nežydėjusios. Juose taikomos šiuolaikinės technologijos, vyksta genėjimas, tręšimas, kovojama su ligomis ir kenkėjais. Visa tai sumažina pramečiavimo riziką. Bet gyventojai vienus metus džiaugiasi, kad nuo obuolių lūžta šakos, o kitais metais medžiai tušti, o derlius svyruoja. Žinoma, yra veislių, kurios labiau linkusios pramečioti, bet versliniuose soduose obuoliai skinami daugiau mažiau vienodais kiekiais“, – paaiškino D. Kviklys.
Pašnekovas teigia, kad sunku išskirti regionus, kurie tradiciškai sulaukia geresnio obuolių derliaus – esą Lietuvoje nėra didelių sodininkystės regionų.
„Tarybiniais laikais buvo specializuoti sodininkystės ūkiai. Po nepriklausomybės atgavimo ūkiai buvo išlaikyti, daugelis jų liko neišdraskyti, tapo uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis arba žemės ūkio bendrovėmis. Jie turėjo savo infrastruktūrą ir šiuo metu yra sėkmingiausi. Tokie ūkiai yra išmėtyti po visą Lietuvą. Galime išskirti Pasvalio rajono „Naradavos“ verslinius sodus, Aukštikalnių, Luksnėnų sodus, taip pat aplink Kauną yra Babtai, Žiežmariai“, – tęsia D. Kviklys.
Pasak asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus, lietuviai taip mėgsta savo šalyje užaugintus obuolius, kad jų visiems norintiems neužtenka. Beveik nelieka lietuviškų obuolių ir eksportui. Nemažai obuolių yra importuojama iš Lenkijos.
Tuo metu nedidelė kai kurių veislių lietuviškų obuolių dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją, tačiau tai daugiau nišinės veislės. Tuo metu į Lenkiją ar Vokietiją išvežami žaliaviniai obuoliai perdirbimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai3
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...