- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus?
Savo nuomone dalinsis „Norfa“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis ir buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pastaruoju metu ne vienas lietuvis pastebi, kad Vokietijoje ar kitose turtingesnėse Europos šalyse atsiranda lietuviškų produktų, kainuojančių pigiau nei pas mus. Pavyzdžiui, mūsų šalyje pamėgti duonos traškučiai Vokietijoje kainuoja nuo 1 euro iki 1,29 euro, o Lietuvoje – net ir 90 centų brangiau. Skiriasi ir krabų lazdelių kaina – mūsų šalyje jos kainuoja apie 40 centrų brangiau. Ir tai – tikrai ne viskas.
tv3.lt nuotr.
Ar gali būti, kad mūsų šalies pardavėjai ir perpardavėjai Lietuvoje siūlydami prekes brangiau tiesiog siekia pasipelnyti? Anot D. Dundulio, paaiškinimų, kodėl kainos skiriasi, yra daugybė. Vienas jų – šalies mokestinė sistema.
„Mes puikiai žinome, kad egzistuoja labai daug šalių, kur PVM beveik nėra, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje. Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į kitus mokesčius, pavyzdžiui, net pakuotės, ko, galimai, kitose šalyse nėra“, – kainų skirtumą aiškins jis.
Dainius Dundulis, tv3.lt nuotr.
Tačiau tokios situacijos, kai savoje šalyje prekė parduodama brangiau nei užsienyje, pastebimos ne tik Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, iš Olandijos mes perkame sūrį, kurį normaliai parduodame kažkur už 12 eurų. Kai būna akcija – už 8,69 euro. Olandijoje ieškojome normalios šio sūrio kainos – ji ten buvo apie 15 eurų. Tai lygiai ta pati situacija“, – pastebės D. Dundulis.
Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas.
Tiek D. Dundulis, tiek ir S. Skvernelis pabrėš, kad prie tokių kainų pokyčių savoje šalyje ir svetur, prisideda ir reklamos kaštai.
„Norint įsitvirtinti užsienio rinkoje, tu turi dvi alternatyvas – arba tu turi daryti stiprią marketinginę kampaniją, kas irgi yra išlaidos, arba gali įeiti su mažesne kaina tikintis, kad turėdamas minimalų pelną, tu galėsi įsitvirtinti toje rinkoje ir nereikės marketinginės kampanijos. Tokiu būdu turime skirtumą, kad mūsų vartotojas, pirkdamas tuos pačius lietuviškus produktus, sumoka už tai, kad gamintojas eksportuoja į užsienį, ir ten, įeidamas į rinką, duoda netgi mažesnę kainą nei konkurentai“, – sakys S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis, tv3.lt nuotr.
Tačiau tokį verslo norą konkuruoti ir gauti pelną, S. Skvernelis laikys normaliu. Anot jo, labiausiai čia nesuprantamas yra Vyriausybės elgesys.
„Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas. Kalbant apie maisto produktų kainas, mes priartėjome prie 80 proc. Europos Sąjungos vidurkio, bet atlyginimai, deja, vis dar skiriasi. Jei Vokietijoje vidutinis atlyginimas į rankas yra 2900 eurų, pas mus – 1200 į rankas. Mes gyvename ES, viskas yra rinkoje ir už tuos pačius maisto ar naftos produktus turime mokėti taip, kaip moka visa ES. Bet juk mūsų socialinė aplinka, atlyginimai yra kitokie…“ – pastebės jis.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje6
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų1
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...
-
G. Šimkus: anksčiau laiko pasiimti lėšų iš pensijų fondų – tik kritiniais atvejais2
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pareiškė, kad negali būti palikta jokių „atvirų“ galimybių anksčiau laiko pasiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, išskyrus kritinius atv...
-
Seimas imasi pataisų, kurios atpigintų paskolų refinansavimą
Seimas antradienį priėmė svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti paskolų refinansavimo sąlygas. ...
-
„Lietuvos kelių“ vadovas: šalies keliams sutvarkyti skiriamų milijardų neužtenka3
Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025–2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas...
-
Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šiemet į šalies biudžetą sumokėjo nemažą sumą1
Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Prezidento patarėja: pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį2
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo p...
-
Prezidentūra: mokesčių reforma į darbotvarkę įtraukta siekiant RRF lėšų, bet ar kažkas bus priimta1
Prezidento vyriausia patarėja Irena Segalovičiene nemano, kad mokesčių reformos įtraukimas į Seimo rudens sesijos darbų programą reiškia, jog ji bus svarstoma parlamente. Anot jos, toks sprendimas atliktas siekiant gauti Europos Komisijos (EK) E...