- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos įmonėse šiemet aptikta penktadaliu daugiau nei pernai salmonelėmis užterštos paukštienos, kurios didžioji dalis – iš Lenkijos. Nors įmonės pačios renkasi, iš kokių tiekėjų pirkti žaliavą, Maisto ir veterinarijos tarnyba tikina, kad kontrolės priemonės veikia, o atvejų daugėja, nes dažniau tikrinama.
Tuo metu dalis prekybininkų sako, kad pasikartojus atvejams, kai nesaugi vištiena atkeliauja iš tų pačių tiekėjų, produkcija iš jų nebeperkama, tuo metu kiti teigia tiekėjų nekeičiantys, nes bakterijų turi visa mėsa.
Per penkis šių metų mėnesius šalyje neleista realizuoti daugiau kaip 100 tonų vartoti netinkamos užkrėstos paukštienos – 26 proc. daugiau nei pernai.
Tarnybos vadovo pavaduotojas Mantas Staškevičius sako, kad ji negali uždrausti Lenkijos įmonių produkcijos, o įmonės pačios vertina riziką ir atsisako nesaugių tiekėjų, nenorėdamos rizikuoti savo reputacija ar gauti baudų.
„Įmonės pačios vertina ir dirba su ta rizika, kad produktas su tokiu jautriu patogenu nepatektų vartotojams. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje yra laisvas prekių judėjimas ir įmonės pačios sprendžia, iš kur žaliavas pirkti, kokį kiekį ir kaip dažnai. (...) Jeigu tai Lenkijos tiekėjas, mes lenkams negalime uždrausti, galime tik rekomenduoti“, – BNS sakė M. Staškevičius.
Pasak jo, nustačius nesaugų maisto produktą, informacija apie tai siunčiama Europos Komisijai, pranešimą gauna ir visos Europos Sąjungos šalys – tai reiškia, kad įmonės kontrolė bus sustiprina, visos siuntos iš jos bus tikrinamos.
„Šito įmonės tikrai nenori, jos saugo savo klientus. Išaiškėjus, kad toje įmonėje nustatyta salmonela, pati įmonė ateityje tos žaliavos nepirks. Kitas dalykas, yra baudos ir žinomumas, kad ES tokia įmonė yra nesaugi ir niekas iš jos nenorės pirkti“, – sakė M. Staškevičius.
Jo teigimu, įmonėms, kuriose randama nesaugios paukštienos, skiriamos baudos nuo 144 iki 3 tūkst. eurų, o jei žala didesnė, žmonės apsinuodija, bauda gali išaugti ir iki 10 tūkst. eurų.
„Jei įmonei reikės nuolat atšaukti produktus iš rinkos, tai su jais niekas nedirbs, nei prekybos centrai, nei perdirbimo įmonės, nes rizika yra didžiulė, niekas nenori kad apsinuodytų, kad vartotojas nebesirinktų jų produktų, dėl to jie tinkamai privalo tuos dalykus vertinti ir žiūrėti žaliavas“, – sakė M. Staškevičius.
Be to, jei pažeidimas nustatomas ne pirmą kartą, įmonė gali būti įtraukiama į nepatikimų įmonių sąrašą – tai reiškia, kad ji negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Šiuo metu svarstoma į tokį sąrašą įtraukti įmones „Sanitex“, „Rivona“, „Juspa“, „Orteda“, „Delikana“,„Baltic foods“, „Vestey Foods Baltic“, „Alevista“ ir „Romega“.
Alytaus mėsos gaminių prekybos įmonės „Juspa“ vadovas Justinas Pašukonis sako, kad joje buvo du atvejai, o užkrėsta paukštiena pirkta iš dviejų skirtingų tiekėjų Lenkijoje.
J. Pašukonio teigimu, iki šiol paukštiena įmonėje nebuvo atskirai tikrinama, tačiau tarnybai aptikus salmonelių, įmonė ketina prašyti tiekėjų įrodymų, kad mėsa yra saugi.
„Imamės visų reikalingų priemonių, renkam iš rinkos, žiūrim, bet tas pats tyrimas užtrunka gan ilgai, jau būna išparduota ta vištiena. Pati Lenkijos veterinarijos tarnyba juos patikrina, pas mus iš vieno tiekėjo, iš kurio rasta, jie patys nebeveža tos paukštienos į Lietuvą“, – BNS sakė J. Pašukonis.
„Prašysim iš tiekėjų kad reguliariai tiektų salmonelos tyrimų protokolus (...) Jei iš to paties tiekėjo kartosis, vienareikšmiškai, mes su juo nebedirbsime“, – pridūrė jis.
Kauno rajono mėsos perdirbimo įmonės „Alevista“ vadovas Algirdas Prochorskis sako, kad visa paukštiena tokią bakteriją turi ir „jokia čia naujiena“.
„Paukštiena, kaip ir visos daržovės, kaip ir vaisiai, kaip ir mėsa, ji turi bakteriją, tiesiog čia yra politiniai žaidimai, „KG Group“ užsakinėja veterinarijoje, kad iš mūsų tuos tyrimus imtų, o jų lietuviškos niekas netiria. Nors ir lietuviškoje lygiai tas pats yra“, – BNS sakė A. Prochorskis.
Anot jo, net nustačius nesaugią paukštieną, perkama iš tų pačių tiekėjų.
„Mes ir toliau iš tų pačių perkam. Kaip jūs įsivaizduojate, jeigu visa paukštiena yra tokia, nėra išskirtinai, kiekvieną kiek tikrintumėt (...) 20 tyrimų padarysit, reiškia 20-yje rasit. Tai reiškia, visą paukštieną iš „Maximų“, „Iki“ ir utilizuosit? Aš abejoju. (...) Kiek mirę, kiek apsinuodiję? Nė vienas“, – sakė jis.
Maisto ir veterinarijos tarnyba ne kartą skelbė ir apie „Norfos“ parduotuvėse aptiktą nesaugią paukštieną. Tinklo atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, įmonė nuolat tikrina įvežamą produkciją, tačiau tarnyba turėtų imtis priemonių, kad nesaugios partijos apskritai neįvažiuotų į Lietuvą.
„ Saugumas galėtų būti dar aukštesnio lygio, jei tarnyba pasinaudotų valdingais įgaliojimais ir imtųsi priemonių (galbūt tarptautiniu lygmeniu), kad kartais pasitaikančios nesaugios paukštienos partijos, įvežamos ES šalių įmonių (turinčių visus reikalingus kokybės ir saugos sertifikatus), apskritai negalėtų pasiekti prekybos taškų mūsų šalyje“, – komentare BNS teigė „Norfos“ atstovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...