- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Lietuvos eksporto augimas buvo didžiausias visoje Europoje, o jo vaisius raško didžioji dalis Lietuvos, nes eksportas tampa labiau diversifikuotas tiek geografine, tiek paslaugų įvairovės prasme. Taip LRT.lt sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, dalis eksporto augimo ateityje jau yra „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose, o Lietuva išgyvena pramonės renesansą.
Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai visoje Europoje – 16,9 proc. Tuo metu Estijos eksportas didėjo 7,5 proc., Latvijos – 5,4 proc., o bendras ES šalių eksporto augimas siekė 3,4 proc.
Lietuvos statistikos duomenimis, 2017 m. paslaugų eksportas augo 20,6 proc., reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didėjo 20 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,8 proc.
Lietuvos proveržis į Skandinaviją – daug žadantis
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad Lietuvos eksporto statistiką labiausiai gerino eksporto augimas į ES, ypač Skandinaviją, demonstruojančią labai aukštą ekonomikos bei NT sektoriaus augimo tempą.
„Ypač džiugina tai, kad sparčiai auga eksportas į Skandinaviją, nes jei gali eksportuoti į Skandinaviją, iš esmės gali eksportuoti į visas kitas pasaulio šalis. Skandinavijos rinka yra viena turtingiausių, joje labai ginamos vartotojų teisės, taikomi aukšti kokybės standartai, taigi jei gali įsitvirtinti ten, gali ir daugelyje valstybių. Bent jau toks įvaizdis sudaromas.
Taip pat nemenkai augo eksportas į Vokietiją. Labai augo paslaugų eksportas – didžiausia dalimi vis dar transporto, tačiau ir kitų paslaugų eksportas auga, geografija plečiasi“, – kalba ekonomistas.
Dar vienas, tiesa, mažesnis veiksnys, pasak pašnekovo, buvo tai, kad atsigavo eksportas į Rusiją. Nors didžioji dalis eksporto į Rusiją yra reeksportas, bendra Lietuvos statistiką pagerėjo – po dvejų metų kritimo pastebimas nemažas augimas.
„Eksporto augimo vaisius raško didžioji dalis Lietuvos, nes eksportas tampa labiau diversifikuotas tiek geografine, tiek paslaugų įvairovės prasme. Auga aukštesnės pridėtinės vertės, turizmo paslaugų eksportas.
Tad jei transporto paslaugų eksporto vertė Lietuvos ekonomikai nėra labai didelė, nes ir nemaža dalis darbuotojų nėra lietuviai, tai kitų paslaugų, turizmo sektoriaus augimas tiesiogiai veikia vietinę ekonomiką. Pirmiausia – per didesnius darbo užmokesčius ir išaugusią darbuotojų perkamąją galią. Vietos rinkai išaugęs tokių darbuotojų vartojimas yra tikrai labai didelis impulsas. Tiesa, didžiąją dalį turizmo augimo susigriebia didieji Lietuvos miestai“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Augimas lėtės, tačiau išlaikys didelį potencialą
Versli Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad 2018 m. sparčiausiai (9,7 proc.) augs paslaugų eksportas. Prekių reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didės 9,3 proc., o lietuviškos kilmės prekių bus eksportuota 6 proc. daugiau nei pernai.
„Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas sako, kad, nors procentine išraiška šiemet skaičiai jau nebus tokie įspūdingi, Lietuvos eksportuotojai toliau išlaikys augimo tempus, muš eksporto vertės rekordus.
„Eksporto augimas sulėtės tik dėl palyginamosios statistinės bazės efekto. Pernai susiklosčiusios itin palankios pasaulinės ekonominės tendencijos Lietuvos eksportuotojams leido išnaudoti visas pardavimų užsienyje galimybes ir pasiekti eksporto rekordus – istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo aukščiausias, todėl atsispiriame nuo gana aukštai ir žadame tolesnį kilimą“, – sako jis.
Tiesa, šių metų eksporto augimas, pasak V. Ivanovo, taip pat labai priklausys nuo vidinių ribojančių veiksnių – įtemptos situacijos Lietuvos darbo rinkoje ir įmonių pasiryžimo investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą.
„Investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, todėl, jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigia V. Ivanovas.
Tas pačias eksporto augimo lėtėjimą galinčias lemti priežastis įvardija ir Ž. Mauricas, tačiau pažymi, kad dalis eksporto augimo yra neišvengiamai „užprogramuota“ dabartiniuose investiciniuose sprendimuose.
„Investicijų į Lietuvą ateina daug, ypač į Kauno regioną, todėl drįsčiau teigti, kad eksportas išlaikys augimo tendenciją. Tas pats atėjęs „Continental“ eksportuos beveik visą savo produkciją, o tai gerins eksporto statistiką.
Taigi dalis eksporto augimo jau dabar yra užprogramuota dabartiniuose investiciniuose sprendimuose. Lietuva, sakyčiau, išgyvena pramonės renesansą. Gali būti, kad dešimtmečiui nepraėjus, mūsų pramonės apimtys bus didesnės nei bet kada per visą nepriklausomybės laikotarpį. Tai yra kažkas naujo Lietuvai, ir tai gerins eksporto rodiklius“, – teigia Ž. Mauricas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...