Leonidas ir Ana neslepia, kad perka tik tai, kas būtina, nes papildomai leisti pinigų tiesiog nėra iš ko.

„Nesakysim, kad gyvename skurde, bet reikia taupyti, kad užtektų viskam“, – teigė Leonida.

Nors pora teigia, kad maisto raciono neriboja, Lietuvoje daugėja žmonių, kurie negali sau leisti visavertiškai maitintis.

„Žmonės skaičiuoja, ar gali bent kas antrą dieną sau leisti valgyti mėsos, žuvies patiekalus arba lygiaverčius vegetariškus patiekalus“, – kalbėjo skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

Tokių, kuriems mėsą ar žuvį valgyti kelis kartus per savaitę jau per didelė prabanga – daugiau nei dešimtadalis.

„Kurių pajamos neviršija 500 eurų, teigia, kad šiuo metu neturi pakankamai pinigų maistui. Tai tikrai labai didelis procentas“, – informavo A. Adomavičienė.

Nepaisant to, kad Lietuvoje atlyginimai kyla kone sparčiausiai Europos Sąjungoje.

„Lietuvoje darbo užmokestis jau daugiau nei dešimtmetį vidutiniškai auga 9 proc. Prognozuojama, kad kitais metais darbo užmokestis augs beveik 10 proc.“, – tikino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad pensijos per pastaruosius ketverius metus padidėjo beveik 60 proc. – nuo 376 iki 595 eurų. O skaičiuojant su būtinuoju stažu – nuo 400 iki 630 eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto Lietuvoje vis dar skursta kas penktas.

„Net geriausiose ir aukštą gyvenimo lygį turinčiose ekonomikose yra žmonių, gyvenančių skurde“, – teigė G. Šimkus.

Skurdo rizikos riba siekia 564 eurus per mėnesį vienam asmeniui. Žemiau šios ribos, t. y. iš dar mažesnių pajamų, Lietuvoje gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių. Dažniausiai tai bedarbiai, vienišos mamos, žmonės su negalia ir pensininkai, ypač moterys.

„Senjorų skurdo lygis yra itin didelis – iki 40 proc. šios grupės žmonių gyvena skurde, ir šis rodiklis nuolat išlieka vienu prasčiausių“, – sakė A. Adomavičienė.

Organizacijos, siekiančios mažinti skurdą, teigia, kad reikalinga mokesčių reforma, nes Lietuva socialinei apsaugai skiria tik du trečdalius to, ką skiria kitos Europos Sąjungos valstybės.

„Kaip įtraukti žmones į darbo rinką ir padėti jiems uždirbti pajamas, kurios sparčiai kyla? Sprendimai nebūtinai susiję tik su socialinių įmokų didinimu“, – kalbėjo G. Šimkus.

„Kaip rodo skurdo rizikos ataskaitos, viena didžiausių problemų yra susisiekimas regionuose. Jei žmogus neturi galimybės važiuoti į darbą ir neturi automobilio, kaip jis galės dirbti?“ – akcentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus

Senjorų skurdo lygis yra itin didelis – iki 40 proc. šios grupės žmonių gyvena skurde, ir šis rodiklis nuolat išlieka vienu prasčiausių.

Nors žadėti, kad skurstančiųjų gyvenimas palengvės, Lietuvos bankas neskuba. Džiaugiasi, kad Lietuvos ekonomika pajudėjo iš sąstingio.

„Bent jau teoriškai tai leidžia manyti, kad gyventojai, kurie laikėsi taupymo režimo, dabar gali pradėti atlaisvinti diržus“, – pastebėjo G. Šimkus.

„Kalbama ne tik apie vidutinį prekių krepšelį, bet ir apie pirkėjų vartojimą apskritai. Jei lyginsime šių ir praėjusių metų laikotarpius, šiais metais, priklausomai nuo mėnesio, vartojimas augo nuo kelių iki beveik dešimties procentų“, – pabrėžė „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Lietuvos bankas gerina ekonomikos augimo prognozes 3/10 procentinio punkto. Šiemet ekonomikos augimas viršis 2 proc., o kitais metais prognozuojama dar šviesesnė situacija. Vis dėlto nerimą vis dar kelia bedarbių skaičius.

„Dalis žmonių darbo neturi nuo 3 iki 11 mėnesių, o tai reiškia, kad jei padėtis nesikeis, gali padidėti ilgalaikis nedarbas“, – teigė G. Šimkus.

Bedarbių daugėja tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų įvairiuose Lietuvos regionuose ir socialinėse grupėse. Šiuo metu nedarbas Lietuvoje viršija 7,5 proc.