Lietuvoje – rekordiškai sparčiai kylančios kainos ir didelis darbuotojų trūkumas

Pagal Ekonomikos vargo indeksą Lietuva – trečioje vietoje. Iš galo esame labai prastoje pozicijoje. Ką tai reiškia mums, pokalbis su Laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva.

– Kodėl esame tokioje prastoje pozicijoje?

– Šį indeksą sudaro trys pagrindiniai ekonomikos rodikliai: bendro nacionalinio produkto augimas, nedarbas ir infliacija. Kol nežinojome tikrų infliacijos skaičių, atrodė, kad ekonomika auga, mes džiaugėmės įmonių augančiu produkcijos mastu, pelnais, ir tik pasibaigus metams, sužinoję tikrus infliacijos skaičius, supratome, kad augimas buvo nominalus. Perskaičiavus tikromis kainomis, jei jos būtų nepakitusios, paaiškėjo, kad jau nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio mūsų BVP visai neaugo. Ketvirtajame ketvirtyje buvo nedidelis augimas – 0,5 proc.

– Kodėl toks lėtas mūsų ekonomikos augimas?

– Didžiausią vaidmenį atliko turbūt tai, kad įmonėms, kurios turėjo paklausos ir galimybių plėstis, trūko darbuotojų. Valdžia labai ribojo darbuotojų iš trečiųjų šalių atvykimą, tų pačių ukrainiečių. Įmonės, kurios galėjo plėstis, galėjo gaminti daugiau, realiai buvo suvaržytos darbuotojų skaičiaus. Atlyginimai augo, o realus našumas mažėjo.

– Ar mums reikėtų panaikinti kvotas ir įsileisti daugiau užsienio darbuotojų? Galbūt dabar atvykstantys ukrainiečiai išgelbės situaciją?

– Ukrainiečiai pagelbsti, tačiau pagrinde atvyksta moterys, vaikai ir seneliai. Įmonėms reikia ir pajėgių dirbti vyrų. Dabar kaip tik pradedamos svarstyti įstatymo pataisos, institutas irgi prie jų prisideda, kad būtų palengvintas darbuotojų atvykimas iš trečiųjų šalių, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Užimtumo tarnyba neatliktų perteklinių funkcijų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kodėl valdžia baiminasi, kad iš rinkos bus išstumti lietuviai darbuotojai?

Kas vienam žmogui yra atlyginimas, kitam – kaina.

– Baimės jau mažiau. Pripažįstama, kad reikia įsileisti ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir vidutinės. Svarbu suvokti ekonominę logiką – kai žmonės ima dirbti mažiau kvalifikuotus darbus, kur ir kalbos nereikia, vietos gyventojai gali kilti karjeros laiptais.

– Kokios šalys ekonomiškai mažiau vargsta?

– Lenkija, Malta, Vokietija, Skandinavijos šalys. Jų padėtis daug geresnė. Žemiau už Lietuvą – tik Ispanija ir Graikija.

– Ko galėtume pasimokyti iš gerųjų pavyzdžių?

– Jų gerus rodiklius lėmė žemesnė infliacija. Prie mūsų aukštos infliacijos tikrai prisidėjo darbo jėgos varžymai, atlyginimai kilo, o našumas – ne. Kas vienam žmogui yra atlyginimas, kitam – kaina. Tai ir yra infliacinis augimas, kurio mes visi norime išvengti, kompensuoti jį. Svarbu matyti ekonominį ryšį. Situaciją dabar blogina ir geopolitinė padėtis, ir prekybos santykių nutraukimas. Galima prognozuoti, kad bendras ekonomikos našumas globaliu mastu mažės, vadinasi, gerovė globaliu mastu tikrai bus mažesnė. Tai atsispindės visuose ekonominiuose rodikliuose.

– Gal galima tikėtis, kad kitoje ataskaitoje nebūsime treti nuo galo?

– Jei valdžia sumažins suvaržymus ir padės mūsų įmonėms greitai adaptuotis prie vykstančių ekonomikos pokyčių, tikrai galime augti.