„Žiūrint į naujų paskolų išdavimą, naujo paskolų srauto per mėnesį tempus matome, kad iš tikrųjų jis buvo paspartėjęs įmonių atžvilgiu pastaruosius mėnesius. Iki karantino pradžios praėjusiais metais matėme, kad apie 100 mln. eurų vyravo naujų paskolų išdavimas per mėnesį, o dabar buvo paspartėjimas iki 150 mln. eurų per mėnesį“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J. Markevičius.

„Kalbant apie persitarimus, matome, kad pirmo karantino metu buvo iššokę persitarimų kiekiai, bet pastaruoju metu šis lygis stabilus“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu gruodį, preliminariais duomenimis, naujų paskolų išdavimas sulėtėjo, tačiau tai sietina su šventiniu laikotarpiu.

„Gruodžio mėnesio paskolų išdavimo tendencijos buvo neigiamos, bet jos buvo labai panašios kaip ir pernai, buvo sąlygotos švenčių periodu, kai dvi savaites tarp Kalėdų ir Naujųjų nelabai kas vyksta rinkose“, – teigė Lietuvos banko atstovas.

Įmonių pelnas didėjo

Pernai per tris ketvirčius įmonės iš viso uždirbo apie 5 mlrd. eurų pelno prieš apmokestinimą, 305 mln. eurų daugiau nei per 2019 metų tą patį laikotarpį.

„Įmonių pardavimai per 2020 metus krito 1,6 proc., bet pardavimų savikaina krito dar labiau – 2,7 proc. Tai lėmė, kad bendrasis pelnas augo, įmonės mažiau užpirkinėjo atsargų, prekių ir tai lėmė, kad jų pelnas išaugo“, – sakė J. Markevičius.

Pandemijos metu pelningų įmonių dalis išaugo iki 67 proc. Tai didžiausias rodiklis nuo 2007 metų.

„Tai šiek tiek kitokios tendencijos nei mes iš pradžių manėme. Daugumoje sektorių pelningų įmonių dalis augo, bet išsiskyrė keli sektoriai, kurie buvo labiausiai paveikti, kur pelningų įmonių dalis per metus mažėjo“, – teigė jis.

Pelningų įmonių dalis traukėsi kasybos, apgyvendinimo, maitinimo sektoriuose, taip pat administracinėje ir kūrybinėje veiklose.