Užėjusius kavos ar porcijos ledų Panevėžio kavinėje aptarnauja trylika darbuotojų, už baro sukasi ir vadovas.

„Jeigu yra barista ir baristos asistentai, tai asistentai gali pradėti nuo MMA. Dažniausiai tai būna pirmas darbas gyvenime“, – kalbėjo kavinės „Kavalierius“ vadovas Justinas Dalinda.

Asistentų nedaug, vos du darbuotojai, tačiau jei kiltų minimalus atlyginimas, perskaičiuoti algą reikėtų ir kitiems.

„Tokie dalykai skatina galvoti, kaip mažinti darbuotojų skaičių. Kaip robotizuoti sulčių spaudimą ar įsigyti išmanesnes indaploves, nes kaina tada jau tampa alternatyviai pigesnė negu žmogaus, kuris valo“, – aiškino J. Dalinda.

O perskaičiuoti tikrai bus ką.

Anot Lietuvos banko, vidutinis darbo užmokestis kitąmet turėtų siekti beveik 2140 eurų. Tad laikantis dabartinės formulės, kitąmet minimalus atlygis Lietuvoje turėti didėti iki 1070 eurų arba 74 eurais į rankas.

Profsąjungos sako, kad dėl mažiau nesiderės.

„Nebent tik bus pasiūlymas iš Vyriausybės ir darbdavių kalbėti apie didesnį dydį. Tada, matyt, ir galėsime pradėti derybas“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.

„Manau, kad puiku būtų, jei būtų 2 tūkst. Norėti visada galima daug, bet reikėtų atsižvelgti į augimo tempus ir galimybes atitikti tikrovę“, – teigė Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau tiek darbdaviai, tiek ekonomistai kritikuoja, kad užsimota per plačiai.

„Ar sukuriame tiek pridėtinės vertės Lietuvoje, kiek turime mokėti atlyginimo?“ – klausė A. G. Maldutytė.

„Mūsų sistema yra ydinga. Užsienio šalys žymiai dažniau kalba apie neapmokestinamo pajamų dydžio kėlimą, o ne apie MMA“, –  sakė „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.

Ekonomistai aiškina, kad toks spartus MMA didinimas – smūgis maitinimo, apgyvendinimo sektoriams, valymo bei apsaugos paslaugas teikiančioms įmonėms.

„Tas darbas nekuria tiek daug vertės, o kai atlygis yra didesnis, tai viskas sukrenta į bendras išlaidas“, – kalbėjo kavinės „Kavalierius“ vadovas.

Kavinės ir restoranai pyksta, kad didėsianti MMA bus jau antra rykštė. Pirmoji – nuo metų pradžios padidėjęs PVM.

„Matome minus 10 proc. per pirmus metų mėnesius, tai labai pesimistiškai nuteikiantys skaičiai“, – sakė „Amber Food“ vadovas.

„Vidutinis darbo užmokestis maitinimo sektoriuje pirmą ketvirtį vidutiniškai yra padidėjęs maždaug 7 proc., palyginti su praeitais metais. Tai yra net šiek tiek mažiau nei padidėjo MMA. Tai klausimas, gal kažkiek šešėlis yra padidėjęs?“ – klausė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Tikrai nesusitaikysime su manipuliacija skaičiais ir argumentais, kuomet nieko nedaroma, kad produktyvumas didėtų, bet daroma viskas, kad atlyginimai kuo mažiau kiltų.

„Taip ir turi būti, kad patyręs virėjas turi gauti du kartus daugiau už tą, kuris gauna MMA. Dirbtinai skatinti tuos, kurie yra pradedantys ar nesugeba dirbti, tai yra neteisinga“, – tikino G. Balnis.

Darbdaviai siūlo keisti MMA indeksavimo formulę. Siūlo įskaičiuoti ir darbuotojų našumą, mat pastarasis jau seniai nebespėja su atlyginimo augimu.

„Tikrai nesusitaikysime su manipuliacija skaičiais ir argumentais, kuomet nieko nedaroma, kad produktyvumas didėtų, bet daroma viskas, kad atlyginimai kuo mažiau kiltų“, – tvirtino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.

Nors į kompromisą profsąjungos nelinkusios, į kritiką atsižvelgė Lietuvos bankas.

Siūlo MMA didinti palaipsniui. Tai reiškia, kad minimalus darbo užmokestis pusę šalies vidutinio pasiektų ne kitąmet, o per dvejus metus.

Kitąmet galėtų didėti dešimtadaliu, iki 1016 eurų arba 47 eurais į rankas, o 2026 metais dar 10,5 proc. iki 1123 eurų arba dar 53 eurais į rankas.

Pernai darbuotojams ir darbdaviams sutarimą rasti pavyko Vyriausybei padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį. Šiemet taip lengva nebus.

„Darbdaviai turės savo pasiūlymą, darbuotojai savo. Labai tikėtina, kad nebus susitarta. Tai Vyriausybė paims ir nuspręs“, – sakė T. Povilauskas.

O į nuosaikesnius pasiūlymus gali ir neatsižvelgti.

„Lietuvos darbo rinka labai atspari. Nepanašu, kad tai turėtų artimiausiu metu keistis, nes laisvų darbo vietų skaičius laikosi gana aukštas, atleidimų yra šiek tiek daugiau, bet ir priėmimų daug, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Visai netrukus Finansų ministerija atnaujins ekonomines prognozes, kurios tikėtina bus geresnės už dabartines.

„Dabartinė valdančioji koalicija neturi rėmėjų ir gauna mažiausiai balsų tose savivaldybėse, kur darbo užmokestis yra mažiausias. Ir kur yra didesnė priklausomybė nuo MMA“, – teigė SEB banko ekonomistas.

„Sakyčiau, kad Vyriausybės sprendimas tuo klausimu greičiausiai tikėtinas rugsėjo mėnesį“, – prognozavo I. Šimonytė.

Seimo rinkimai vyks spalio viduryje.