LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad euras kasmet vidutiniškai 0,5 proc. punkto augimo šalies ekonomiką.

„Kalbant apie bendrąjį vidaus produktą, tai kalbame apie teigiamą įtaką kiekvienais metais. Ta teigiama įtaka yra maždaug 0,4 proc. punkto kasmet. (...) Pirmus dvejus metus po euro įvedimo tas poveikis buvo didesnis. Vėlgi tai koreliuoja su tuo, ką mes sakėme savo 2013 metų tyrime, kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimo įtaka ekonomikos augimui bus didesnė, paskui su laiku (...) ta įtaka mažės“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė V. Vasiliauskas.

Pasak centrinio banko, po euro įvedimo išaugę Lietuvos reitingai ir sumažėjusi rizika leido šaliai skolintis pigiau. Vien dėl atpigusio skolinimosi valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. eurų.

Dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3–0,4 proc. punkto, o 640 tūkst. paskolas turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. eurų – beveik po 50 eurų šeimai. Įmonių paskolų palūkanų išlaidos sumažėjo vidutiniškai 29 mln. eurų per metus. Gyventojai ir verslas per penkerius metus iš viso sutaupė beveik 300 mln. eurų.

LB teigimu, net vertinant konservatyviai, euras šalies eksportą kasmet kilsteli bent 200-350 mln. eurų.

„Jeigu kalbėtume apie procentus, tai euro įvedimas eksporto augimą paskatino maždaug 1 proc. punktu kasmet. O tai jau yra pakankamai nemaži skaičiai. Dėl ko? Dėl sumažėjusių užsienio prekybos sąnaudų, tai visų pirma valiutos keitimas, tarptautiniai atsiskaitymai, atsiskaitymų administravimo sumažėjimas, visa tai leido atitinkamai konkurencingai koreguoti kainas“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, gyventojų nuomonė euro atžvilgiu kinta ir tai susiję su jų požiūriu į kainas.

„Nuo tokios didesnės euforijos tik įvedus eurą, kai jo populiarumas viršijo 50 proc. (...), paskui išart krito žemyn, ir, manome, kad pagrindinė priežastis, kodėl taip įvyko, tai euro susiejimas su kainų augimu“, – sakė V. Vasiliauskas. 

Centrinis bankas nurodo, kad, Eurostato vertinimu, litų keitimo poveikis kainoms buvo vienkartinis ir nedidelis. Infliacija 2015 metų pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto.

„Nuo 2015 metų vidutinis kainų faktinis pokytis buvo 1,7 proc. punkto (per metus – BNS), o vartotojų suvokiama infliacija buvo maždaug 22 proc. Palyginimui, paskutinė lapkričio mėnesio  gyventojų apklausa apie kainas – atsakymas buvo: jos padidėjo 15 proc. Kitaip sakant, čia tas pats, kas faktinė temperatūra ir jutiminė temperatūra – jos skiriasi“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Po euro įvedimo labiausiai brango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros paslaugos. Šios paslaugos per penkerius metus pabrango daugiau nei 20 proc. Taip pat gerokai padidėjo prekių, kurioms valdžios sprendimu nustatomi akcizai, kainos.

Vis dėlto, LB teigimu, Lietuvoje kainos vis dar vejasi euro zonos vidurkį.

Anot V. Vasiliausko pripratimas prie euro, kaip rodo tyrimai, „yra įvykęs“.

„Pagrindinė problema, kuri pabrėžiama apklausose, tai yra vienas, du euro centai, įvardijama kaip tam tikras nepatogumas“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

Pasak jo, kitąmet LB planuoja konsultacijas su visuomene dėl galimybės atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų, tačiau jokie galutiniai sprendimai dar nepriimti.

Lietuvoje euras įvestas 2015 metų sausio 1 dieną.