- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,1 proc. – 0,6 proc. punkto lėčiau, nei prognozuota kovo mėnesį. Kitais metais ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3,4 procento.
LB teigimu, šalies ekonomikos raidai artimiausiais metais didžiausią įtaką darys Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga, pasaulinis pandeminės padėties valdymas ir tiekimo grandinių trikdžiai bei jų poveikis infliacijai.
„Nuo karo pradžios praėjus beveik keturiems mėnesiams, galime aiškiau matyti poveikį Lietuvos ekonomikai. Žinoma, neapibrėžtumas, kylantis iš dviejų neprognozuojamų ar sunkiai prognozuojamų ir nekontroliuojamų reiškinių kaip pandemija ir karo išlieka didelis, ir būtent todėl rizikų balansas dėl prognozių išlieka aiškiai neigiamas“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, kadangi rizikų balansas išlieka itin neigiamas, yra kur kas didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozė gali būti sumažinta, o ne padidinta.
„Kalbant apie veiksnius, kurie formuoja tokią prognozę, pirmiausia išskirčiau išorės paklausą, besikeičiančią padėtį Ukrainoje, sankcijas Rusijoje ir apskritai, pakankamai didelis neapibrėžtumas pasaulio ekonomikoje. Visa tai prisideda prie žaliavų kainų augimo, o tai slopina ne tik Lietuvos ekonomikos augimą, bet ir pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimą“, – sakė G. Šimkus.
„Atitinkamai numatome, kad lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienio rinkose 2022 metais sumažės. Nors tikimės, kad ji kitais metais pradės atsigauti, tačiau lygį, kuris buvo prieš Rusijos invaziją, pasieks tik 2023 metų pabaigoje“, – kalbėjo jis.
LB vadovo teigimu, tokia išorės paklausos raida labiausiai prisidės prie lėtėsiančios eksporto plėtros, o tai yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris lemia ir mažėsiančių investicijų prognozę.
„Viena vertus, numatome, kad bus pakankamai reikšmingos valdžios investicijos, pagreitį įgavo ir investicijos į būsto rinką, tai padės bendram investicijų portfeliui augti. Iš kitos pusės, privačių investicijų atsigavimo tikimės daugiau kitais metais“, – teigė G. Šimkus.
Jis taip pat kalbėjo, jog infliacinis spaudimas ribos namų ūkių vartojimą ne tik pagrindinėse prekybos partnerėse, bet ir Lietuvoje. G. Šimkaus teigimu, vidaus namų ūkių vartojimas šiemet augs lėčiau negu pernai.
„Išliekančios įtampos darbo rinkoje net ir sugriežtėjus finansinėms sąlygoms aplinkoje, vis tik pajamų augimas išlieka pakankamai spartus ir tai sudarys sąlygas namų ūkiams išlaikyti gana spartų vartojimo augimą“, – sakė G. Šimkus.
Nors infliacija šiuo metu yra pasiekusi itin aukštą lygį, numatoma, kad jos tempai antrąjį pusmetį lėtės. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 15,2 proc.
Numatoma, kad šiemet darbo užmokestis kils vidutiniškai 11,9 proc. – dešimtadaliu daugiau, nei buvo prognozuota. LB teigimu, tokius pokyčius lemia iki 6,3 proc. sumažėjęs nedarbas ir didelis tinkamos kvalifikacijos darbuotojų poreikis.
Tuo metu laisvų darbo vietų lygis šalyje siekė 1,9 proc. ir vėl pasiekė istorines aukštumas – G. Šimkaus teigimu, paskutinį kartą toks aukštas rodiklis buvo fiksuotas 2008 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje4
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą10
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...