Lietuvos bankas paskaičiavo, kiek ilgai užsitęsęs degalų brangimas galėtų padidinti infliaciją

Pagal bazinį scenarijų vidutinė metinė infliacija galėtų siekti iki 5 proc., preliminarų vertinimą pristatė LB vadovas Gediminas Šimkus.

„Bazinis scenarijus – žiūrime, ką turime dabar ir darome prielaidą, kad (naftos ir degalų – BNS) kainos greitai sumažėja. (...) Klausimas yra tik, kiek jis šiuo metu yra realus. Antras nepalankesnis scenarijus – kad kainos pakyla, bet išlieka aukštos iki trečio ketvirčio. Ir trečias, nepalankiausias scenarijus – aukštos kainos išlieka ilgą laiką“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė G. Šimkus.

„Jeigu kalbėtume apie labiausiai nepalankų scenarijų, tai šiemet infliacija galėtų būti iki 1,5-2 proc. didesnė negu pagal bazinį variantą. Pagal bazinį variantą infliacija šiais metais turėtų augti iki 5 procentų“, – sakė jis.

Pasak G. Šimkaus, pagal bazinį scenarijų ekonomikos augimui šiemet įtakos neturėtų būti, o kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) galėtų sulėtėti 0,3 proc. punkto.

Nepalankiausiu scenarijumi, BVP augimas per trejus metus mažėtų 1,5 proc. punkto – maždaug po 0,6–0,7 punkto 2027 ir 2028 metais.

G. Šimkus pabrėžė, kad informacija apie situaciją Artimuosiuose Rytuose ir poveikį verslui yra labai kintanti, todėl ir galimi prognozių pokyčiai.

„Mes nežinome, kiek tokios aukštos degalų kainos galėtų išlikti ateityje. Nes kalba yra ne tik apie pačius karinius veiksmus ir jų pabaigą, bet ir apie visą infrastruktūrą, kokie bus sprendimai arba ne sprendimai dėl energetinių žaliavų tiekimo ateityje“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.

Atnaujintą ir galutinę Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir prognozę bankas pristatys balandžio 2-ąją.

Paskutines ekonomines prognozes Lietuvos bankas skelbė pernai gruodžio pabaigoje. Tuomet manyta, kad 2026 ir 2027 metais Lietuvos ekonomika turėtų augti atitinkamai 3,2 ir 2,3 proc., o infliacija – atitinkamai 3,1 proc. ir 2,6 procento.