Kredito unijos atsidūrė įstatymų spąstuose. Lietuvos bankas, taikydamas atgaline tvarka galiojančias įstatymo normas, apkrovė unijas baudomis už laiku neįvykdytus teisės aktų reikalavimus.

Liepė susitvarkyti

Lietuvos kredito įstaigos negali lengva ranka dalyti paskolų. Ir ne tik dėl prastos ekonominės padėties. Griežtesni reikalavimai numatyti ir šalies įstatymuose.

Nors nauja Kredito unijų įstatymo redakcija įsigaliojo dar 2009-ųjų sausio 1 d., unijoms iki šiol kyla sunkumų vykdant jo nuostatas. Kad kredito unijos spėtų įgyvendinti naujus įstatymo reikalavimus, buvo skirti metai. Per 2009-uosius kredito unijos nuolat mynė Lietuvos banko slenkstį: tai registruodavo įstatų pataisas, tai keisdavo veiklos licencijas, tai nešdavo pranešimus apie didinamą kapitalą. Nepaisant to, joms nepavyko įgyvendinti visų reikalavimų ir išvengti griežtos Lietuvos banko reakcijos. Šįmet centrinis šalies bankas piniginėmis baudomis nubaudė jau penkias įstatymo raidei nepaklususias kredito unijas, keturias iš jų rugpjūčio 19 d. posėdyje, pernai baudos skirtos keturioms unijoms.

"Pastaruoju laikotarpiu kredito unijų, aišku, ne visų, o kai kurių, problema – didžiausios paskolos vienam asmeniui normatyvo nesilaikymas. Lietuvos bankas šioms unijoms buvo nurodęs susitvarkyti ir vykdyti šį normatyvą. Deja, ne visoms tinkamai pavyko tai padaryti ir dėl to Lietuvos bankas dar kartą priminė būtinybę vykdyti įstatymo normas", – sprendimus nubausti kredito unijas komentavo Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius.

Didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui norma numato, kad unijos, kurių kapitalas viršija 2 mln. litų, privalo vykdyti didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir su juo susijusiems asmenims bei didelių paskolų normatyvus. Paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 proc., o didelių paskolų bendroji suma neturi viršyti 300 proc. kredito unijos kapitalo.

Lietuvos banko valdybos duomenimis, šių metų balandį 14-os kredito unijų kapitalas viršijo 2 mln. litų, didelių paskolų normą vykdė visos, o didžiausios paskolos vienam asmeniui – tik keturios.

Nubaustos už nepaklusnumą

Konkrečiai dėl paskolų dydžio reikalavimo nevykdymo šiais metais buvo įspėta apie dešimt kredito unijų, o praėjusią savaitę dvi iš jų – Panevėžio ir Akademinė – buvo nubaustos piniginėmis baudomis.

Anot A.Misevičiaus, griežtesnių priemonių buvo imtasi po to, kai pastebėta, kad unijos nesusitvarkė gavusios Lietuvos banko įspėjimus.

"Sankcijos skirtos tik dabar, iki tol buvo tik įspėjimai, tad kol kas sunku pasakyti, kaip reaguosime. Buvo daugiau unijų, kurios turėjo problemų. Dabar liko tik dvi, kurioms ir skirtos baudos, kitos susitvarkė. Pastarosios pasiėmė subordinuotas paskolas, nes tai nebuvo labai didelės sumos, tad nebuvo taip skausminga. Na, o kalbant apie nubaustąsias, vienai jų nebus sunku įgyvendinti reikalavimą, o kitai bus sunkiau", – svarstė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) teisininkas, laikinai einantis administracijos vadovo pareigas Vytenis Tomkus.

Bauda pagal pastangas

Akademinei kredito unijai (AKU) Lietuvos bankas skyrė sumokėti baudą, siekiančią 0,1 proc. bendrųjų 2009-ųjų metinių pajamų. Praėjusiais metais jos siekė 2,88 mln. litų, taigi bauda turėtų būti apie 3 tūkst. litų. Ši unija jau kurį laiko vykdo visus reikalavimus.

A.Misevičius pripažino, kad baudos skirtos net ir tuo atveju, jei unija šiuo metu jau tenkina reikalavimus: "Baudos dydis priklauso nuo unijos pastangų vykdyti normatyvą, atliktų darbų. Kita vertus, gal jau jie ir pataisė tą situaciją, tačiau buvo fiksuota, kad tam tikru momentu nevykdė reikalavimų."

Panevėžio kredito unijai skirta 0,5 proc. jos bendrųjų 2009 m. metinių pajamų dydžio bauda. Kadangi unija šiuo metu nevykdo tiek didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui, tiek didelių paskolų normatyvų, ji turės ne tik sumokėti baudą, bet ir pašalinti trūkumus iki rugsėjo pabaigos.

Panevėžiečiams sunkiausia

Panevėžio unijai tenkinti įstatymo reikalavimus dėl paskolų dydžio yra sunkiausia, nes ji – viena didžiausių šalyje, tad ir subordinuotos paskolos, kuri leistų padidinti kapitalą iki reikiamo lygio, reiktų gana didelės. Skaičiuojama, kad didesnės nei 10 mln. litų.

"Praėjusiame visuotiniame narių susirinkime jie patys nustatė, kaip sieks įgyvendinti įstatymo normas. Jie nusprendė padidinti narių pajinių įnašų dydį, kad pamažu padidintų kapitalo bazę iki reikiamo dydžio ir tenkintų didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą. Unija Lietuvos bankui pateikė planą, kad reikalavimus atitiks 2015–2016 m. Tačiau Lietuvos bankas nesutinka ir reikalauja susitvarkyti per kelis mėnesius", – pasakojo V.Tomkus.

"Jei esi tam tikrame sektoriuje ir užsiimti tam tikra veikla, visų pirma, licencijuota veikla, turi vykdyti įstatymo keliamus reikalavimus. Galvoti, kad kas nors gali nevykdyti tų nurodymų, turbūt būtų klaidingas požiūris", – įsitikinęs A.Misevičius.

Panevėžio kredito unijos administracijos vadovė Ramunė Šimaitytė kol kas atsisakė komentuoti Lietuvos banko sprendimą ir tai, kaip unija ketina spręsti susidariusią padėtį. Ji taip pat nekomentavo, kokios buvo unijos pajamos praėjusiais metais ir kokio dydžio baudą jai teks sumokėti.

"Manau, kad Panevėžio kredito unija spręs pati, o jeigu kreipsis į mus, tada ir spręsime, ką daryti", – kalbėjo V.Tomkus.

Taiko atgaline tvarka

Lietuvos banko valdybos nario A.Misevičiaus teigimu, nustatytas vienam asmeniui suteiktų paskolų dydžio reikalavimas nėra nei naujas, nei senas. "Įstatymas priimtas seniai, tiesiog unijos, matyt, nekreipė tinkamo dėmesio, kad įstatymo normos pasikeitusios, ir nespėjo pasirengti jų vykdyti", – samprotavo pašnekovas.

Tačiau pačių unijų teigimu, situacija kiek kitokia. Anot LCKU teisininko V.Tomkaus, didžiausia problema – ne nauja, tik nuo 2009-ųjų įsigaliojusi norma dėl paskolos sumos vienam asmeniui ribojimo, o tai, kad ji taikoma atgaline tvarka.

"Tie patys reikalavimai taikomi ir unijoms, ir bankams, tačiau problema ta, kad įstatymo normos taikomos ir iki 2009 m. išduotoms paskoloms. Tarkime, jei unija 2007 ar 2008 m., laikydamasi tuo metu galiojusių įstatymų, buvo išdavusi paskolas savo nariams, ir tų paskolų suma viršija naujame įstatyme nustatytą limitą, yra gana sudėtinga šį klausimą išspręsti", – kalbėjo V.Tomkus.

"Įsigaliojus naujam įstatymui, esame patekę į keistas situacijas, nes teisės aktai taikomi atgaline data. Esame gavę atsakymą net iš Teisingumo ministerijos, kad netinkamai skaičiuojamas ir taikomas paskolų dydžio kriterijus, nes veiksmai įvykdyti dar prieš įsigaliojant įstatymui, o baudžiama remiantis naujomis normomis", – V.Tomkui pritarė ir AKU administracijos vadovas Aurelijus Daškevičius.

Du keliai

Siekdamos įgyvendinti nelemtąją normą, kredito unijos realiai turėjo dvi išeitis: nutraukti paskolų sutartis ir susigrąžinti paskolintus pinigus arba didinti kapitalą papildomais įnašais. Tiek vienas, tiek kitas kelias ekonomikos sunkmečiu nėra paprastas.

Pirma laiko susigrąžinti paskolas, kai kritusi įkeisto turto vertė ir skolininkams ne visuomet paprasta laiku mokėti net nustatytas palūkanas bei paskolos įmokas, būtų pernelyg keblu. Be to, galiojančią paskolos sutartį galima teisėtai nutraukti tuo atveju, jeigu skolininkas pažeidžia paskolos sutarties sąlygas. O kaip elgtis, jeigu skolininkas sutartį vykdo tinkamai ir paskolą grąžina pagal grafiką?

Didinti kapitalą, anot V.Tomkaus, galima dviem būdais: iš vidinių unijų rezervų, tarkime, padidinus pajinių įnašų dydį, siekiant uždirbti daugiau pelno arba imant subordinuotas paskolas. Kadangi kredito unijų pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas, o kuo palankesnės finansinių paslaugų teikimo sąlygos savo nariams, todėl unijos didino pajinius įnašus ir ėmė subordinuotas paskolas iš LCKU. Pastaroji taip pat didino kapitalą – paėmė 600 tūkst. eurų (2,07 mln. litų) dydžio subordinuotą paskolą.

"Unijoms teko skolintis vien tam, kad jos užtikrintų naujo normatyvo vykdymą, nors joms tų pinigų realiai nereikia ir gali būti, kad jos neturės kur tų pinigų dėti, tačiau už gautas paskolas vis tiek turės mokėti palūkanas", – situaciją aiškino LCKU teisininkas.

Vien per šiuos metus šalyje veikiančios kredito unijos, siekdamos padidinti kapitalo bazę, paėmė 11,5 mln. litų subordinuotų paskolų. Iš LCKU skolinosi Trakų (0,2 mln. litų), Akademinė (0,51 mln. litų), Jurbarko (2,2 mln. litų), Pakruojo ūkininkų (0,8 mln. litų), Šilutės (1,5 mln. litų), Pasvalio (0,3 mln. litų), "Germanto lobis" (0,5 mln. litų), Mėmelio taupomoji kasa (1,5 mln. litų), Raseinių (4 mln. litų) kredito unijos.

Teismai ir Seimas

Dabar, kredito unijų manymu, liko du būdai, kaip galima siekti, kad teisės aktai negaliotų atgaline tvarka: vienas – teisinis, kitas – politinis. Šiuo metu LCKU jau yra parengusi Kredito unijų įstatymo pataisas, kurios nebeleistų taikyti įstatymo normų atgaline tvarka. Kadangi šiuo metu Seimas atostogauja, įstatymo pataisos dar neįregistruotos.

Unijų atstovai žada tartis ir dėl tolesnių veiksmų: tiek dėl Lietuvos banko skirtų baudų, tiek dėl galimos pagalbos įgyvendinant Kredito unijų įstatymo normas nubaustoms unijoms. Nesulaukusios geranoriško bendradarbiavimo iš Lietuvos banko, unijos neatmeta galimybės kreiptis į teismą ir kovoti dėl savo teisių.

"Ateityje gal ir į teismus reikės kreiptis, nes, žinia, įstatymai neturi galioti atgaline tvarka", – pabrėžė V.Tomkus. Jo įsitikinimu, įstatymo laikytis būtina, tačiau reikia kovoti ir dėl teisybės.

Apie Lietuvos centrinę kredito uniją

LCKU turtas šių metų antrą ketvirtį sumažėjo 37,9 mln. litų ir 2010 m. liepos 1 d. sudarė 226,9 mln. litų. Šių metų antrą ketvirtį indėliai sumažėjo 39,2 mln. litų, arba 17,2 proc., iki 189,6 mln. litų.

Lietuvos banko duomenimis, dėl išduotų subordinuotų paskolų nuo 2009 m. antro ketvirčio mažėjęs LCKU paskolų portfelis tuo pačiu šių metų periodu išaugo 55,3 proc., iki 39,9 mln. litų. LCKU 2010 m. pirmą pusmetį uždirbo 1,2 mln. litų pelno, tai yra 11,5 proc. daugiau negu 2009 m. tokiu laikotarpiu, kai LCKU gavo 1,1 mln. litų pelną. Pelno augimui lemiamos įtakos turėjo išaugusios palūkanų pajamos, gautos už LCKU indėlius, laikomus šalies bankuose.

Apie kredito unijas

2010 m. liepos 1 d. Lietuvoje veikė 68 kredito unijos, vienijusios beveik 108 tūkst. narių. Nepaisant ne itin palankios ekonominės situacijos šalyje, kredito unijų veiklos apimtis toliau augo, tad antrą ketvirtį turtas padidėjo 3,4 proc. ir 2010 m. liepos 1 d. sudarė 1,27 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Didžiausios kredito unijos – Vilniaus taupomosios kasos – turtas 2010 m. liepos 1 d. sudarė 143,7 mln. litų, arba 13,6 proc. visų kredito unijų turto. Suteiktos paskolos išaugo 10,8 proc. ir sudarė 63 proc. viso turto. Priimti indėliai padidėjo 0,3 proc. Kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 8,5 proc.

2010 m. pirmą pusmetį 30 kredito unijų veikla buvo pelninga – jos uždirbo 1,4 mln. litų pelno, tačiau 38 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 9,6 mln. litų nuostolių. Bendras kredito unijų sistemos veiklos rezultatas – 8,1 mln. litų nuostolis, – patirtas dėl turto vertės sumažėjimo. 2010 m. pirmą pusmetį kredito unijos uždirbo 16,1 proc. daugiau pajamų ir patyrė 26,2 proc. daugiau išlaidų nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį.