Tokį raginimą centrinis bankas antradienį paskelbė pastebėjus, kad tarp bankų ir klientų tokiais atvejais įvyksta nemažai nesusipratimų.

„Matydamas statusą „rezervuotos lėšos“ klientas viliasi, kad mokėjimą dar galima atšaukti, o finansų įstaiga tokį mokėjimą traktuoja kaip įvykdytą. Taip prarandamas laikas, kuris sukčiavimo atveju yra vienas svarbiausių kriterijų“, – pranešime sakė LB Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

LB pernai spalį finansų įstaigoms skirtame lūkesčių rašte pateikė rekomendacijų, kokių veiksmų jos turėtų imtis gavusios prašymą atšaukti ar atsekti mokėjimo operacijas ir kaip turėtų apie tai informuoti klientus.

Pasak centrinio banko, dalis finansų įstaigų tokiems prašymams teikia pirmenybę, juos nagrinėja visą parą budintys darbuotojai, nedelsiant reaguodami į tokius atvejus.

„Iš netinkamos praktikos pavyzdžių paminėtini atvejai, kai prašymai (...) priimami ir apdorojami tik finansų įstaigos darbo metu, informacija apie mokėjimo operacijų atšaukimą ar atsekimą pateikiama tik bendrojoje sutartyje arba jos prieduose, yra sunkiai randama finansų įstaigos interneto svetainėje“, – teigė LB.

Centrinis bankas yra rekomendavęs bankams, kad jie paprastai ir suprantamai klientams išaiškintų sąvoką „rezervuotos lėšos“, įskaitant informaciją, ar šias lėšas įmanoma atgauti ją pateikiant kuo labiau matomoje vietoje. 

Be to, anot LB, finansų įstaigos turėtų informuoti klientą, kaip vykdoma kortele atlikta operacija – kada toks mokėjimas laikomas atliktu, patvirtintu ar įvykdytu, kokių veiksmų ir kada klientas gali imtis, siekdamas jį atšaukti ar atsekti.