„Natūralu (kad tokios priemonės turėtų atsirasti – BNS), nes infliacija yra pakankamai aukšta, tačiau prieš tai turėtų būti įvertintas ankstesnių veiksmingumas ir naujų poreikis“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

LB vadovo teigimu, taip darydama Lietuva tikrai neiškristų iš europinio konteksto.

„Galiu drąsiai sakyti, kad visos Europos Sąjungos valstybės taiko nevienareikšmiškai vertinamas, vienokios ar kitokios apimties infliacijos pasekmių mažinimo priemones“, – sakė centrinio banko vadovas.

„Bet mūsų pozicija yra labai aiški – reikia laikytis fiskalinės drausmės, su naujomis priemonėmis neprisidėti prie infliacinių procesų skatinimo ir svarbiausia – jos turi būti tikslingos, nukreiptos tiems kam labiausiai reikia: jautriausiems, pažeidžiamiausiems mūsų visuomenės nariams, bet jos neturi būti plačios“, – pridūrė G. Šimkus.

Premjerė Ingrida Šimonytė rugpjūtį žada pradėti diskusijas su opozicija dėl papildomų paramos priemonių, padedančių žmonėms ir verslui išgyventi esant itin aukštai infliacijai, šių metų rudenį bei kitais metais.

Birželį Seimas nepritarė dvi savaites parlamento darbą boikotavusios opozicijos parengtam antiinfliacinių priemonių paketui – visi keturi projektai dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų šildymui, karštam vandeniui, elektrai ir dujoms, neapmokestinamojo pajamų dydžio prilyginimo minimaliai algai, mažesnių akcizų degalams, elektros rinkos liberalizavimo atidėjimo grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Pavasario sesijoje Seimas patikslino šių metų biudžetą ir skyrė 1 mlrd. eurų sušvelninti kainų augimo padarinius sunkiai besiverčiantiesiems: buvo padidintos pensijos, kitos socialinės išmokos, neapmokestinamasis pajamų dydis, skirtos kompensacijos gyventojams už dujas ir elektrą.