- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Lietuvos bankas (LB) siūlo sistemą ne reformuoti, o ją tobulinti – susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, indeksuoti anuitetus jų fondui uždirbus pelno bei suteikti daugiau lankstumo.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog centrinis bankas nesiūlo strateginės reformos, kuriai dabar nebūtų tinkamas laikas.
„Girdime, kokie lūkesčiai šiuo metu keliami visuomenės ir su kokiomis problemomis susiduria šiuo metu įtraukiami automatiniu būdu į sistemą. Pakeitimai yra susiję su daliniais patikslinimais ir tai nėra strateginė reforma, kurią siūlytume šiuo metu daryti. Strateginei reformai laikas ne pats tinkamiausias, turint galvoje nuosmukį rinkoje, kuris įvyko praėjusiais metais“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė S. Krėpšta.
LB teigimu, jei žmogaus pensija nedidelė ir jis sukaupė nedaug lėšų fonde, periodinės išmokos iš fondo visą likusį gyvenimą tampa abejotinos.
Sistemos tikslas nėra erzinti žmones ir įtraukti tuos, kurie tikrai nenori šioje sistemoje dalyvauti.
„Iš tiesų tam tikrus žmones šiek tiek ir erzina, kai sukaupta nedaug lėšų ir vis tiek yra prievolė pirkti periodinę išmoką. Čia galėtų būti tampresnis ryšys tarp išmokos dydžio ir vidutinės pensijos to asmens, jei santykis mažas, 3-5 proc., tai tikrai nėra tas priedas, kuris turėtų būti mokamas periodiniais mokėjimais visą likusį gyvenimą“, – sakė S. Krėpšta.
Be to, LB siūlo mažinti atskaitymus iš pensijų fondų.
„Atskaitymų mažinimas – jie Lietuvoje yra gana maži, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet tikrai verta paieškoti galimybių dar labiau mažinti mokesčius, pensijų atskaitymus. Pavyzdys būtų turto išsaugojimo fondai – jų mokesčiai galėtų būti susieti su uždirbama grąža ir iš esmės tapti sėkmės mokesčiais, kai grąža neigiama, ir mokesčiai galėtų būti lygūs nuliui“, – kalbėjo jis.
S. Krėpšta pabrėžė, jog pensijų sistema yra svarbi gyvenimo dalis, lemianti jo kokybę išėjus į pensiją, o „neapgalvotų sprendimų rizikos yra labai didelės“. Automatinis įtraukimas, pasak jo, taip pat yra svarbi sistemos dalis.
„Atsisakius sistemos arba ją reformavus taip, kad kaupiančiųjų joje liktų labai mažai, to kaina būtų 30 proc. mažesnės pajamos būsimiems pensininkams“, – sakė S. Krėpšta.
LB siūlo suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrą pakopą. Pavyzdžiui, vieną kartą žmogui atsisakius antrą kartą jam galėtų būti siūloma po trejų ar penkerių metų, arba suteikti galimybę pasitraukti po 1-3 mėnesių atskaičius pirmą įmoką.
„Sistemos tikslas nėra erzinti žmones ir įtraukti tuos, kurie tikrai nenori šioje sistemoje dalyvauti. Šiame kontekste – gal trys įtraukimo etapai, jų šiek tiek per daug. Kita galimybė – žmogui, kuris įtraukiamas pirmą kartą į sistemą ir sumoka įmoką, turėtų turėti tam tikrą protingą laikotarpį – vieno ar kelių mėnesių, kai jis galėtų pasitraukti iš sistemos“, – sakė S. Krėpšta.
Taip pat siūloma suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: nedidinant rizikos padidinti investavimo objektų spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar nenumatytas finansines priemones.
Be kita ko, LB ragina pateikti žmonėms aiškesnės ir išsamesnės informacijos.
S. Krėpšta taip pat siūlo diskutuoti dėl lankstesnio įmokų nemokėjimo laikotarpio, ilgesnių nei vienerių metų „atsotogų“. Be to, jis siūlo svarstyti galimybę pasiimti dalį sukauptų lėšų tam tikrais gyvenimo atvejais – kai kuriose kitose šalyse tokia galimybė yra.
„Tai sritis, kur pokyčiai turėtų būti atlikti labai smarkiai pagalvojus, nes (...) jeigu būtų atvertos per plačiai tos durys ir būtų daugiau galimybių pasiimti lėšas, būtų netenkama pajamų, kai žmogus išeina į senatvę. Niekam nekyla klausimas, kad galbūt „Sodros“ pensiją būtų galima anksčiau gauti, vienu mokėjimu čia ir dabar, kai jos labai reikia“, – sakė S. Krėpšta.
LB siūlymus pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių – pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst., arba 54 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo pajamų, galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos pensijos.
Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70 proc., tačiau privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. pajamų, o Lietuvoje – 3 proc. darbuotojo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įmoka.
Be to, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų EBPO šalių dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai keičia poziciją dėl mokesčių reformos: palaikys pataisas RRF paramai gauti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos. ...
-
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų turizmo organizacijos vadovybę1
Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą ketverių metų kadencijai. ...
-
Dujų kaina biržoje toliau krinta, bet tai nemažina gyventojų sąskaitų: kodėl?13
Vyriausybė nuo liepos naikina kainos kompensaciją elektrai, o dujoms pratęsia iki metų galo. Dujų kompensacija šį pusmetį bus trečdaliu mažesnė. Nors dujų kaina biržoje ir toliau krinta, tai nemažina gyventojų sąskaitų. Kodėl taip yra i...
-
Lietuvos inicijuotiems Ukrainos atstatymo projektams Taivanas skyrė 5 mln. JAV dolerių2
Taivanas prisijungė prie Lietuvos iniciatyvos atstatyti Kyjivo srityje Rusijos kariuomenės sugriautą mokyklą Borodyankos miestelyje ir nuo apšaudymo nukentėjusį darželį Irpinėje – skyrė tam 5 mln. JAV dolerių (4,67 mln. eurų). ...
-
Apklausa: gyventojai pensijai norėtų papildomai sukaupti vidutiniškai 136 tūkst. eurų5
Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. ...
-
NKSC direktorius: per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuota perpus mažiau kibernetinių incidentų nei tuo pačiu metu pernai – beveik 600, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas. ...
-
NKSC direktorius: šią savaitę prasidėjusios DDoS atakos tebesitęsia
Šią savaitę prasidėjusios paskirstytos paslaugos trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakos tebesitęsia, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius. ...
-
Seimui pateiktos pataisos dėl algų savivaldos politikams6
Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas. ...
-
Kas dar be pinigų motyvuoja darbuotojus?4
Ne pinigai, o galimybė įgyvendinti savo sumanymus – štai kas renkantis darbo vietą motyvuoja labai gerus specialistus. Tendenciją, kad geras atlyginimas vis dažniau yra ne pats svarbiausias kriterijus, pastebi ir įsidarbinimo specialist...
-
Konkurencijos taryba: išimtys dėl savivaldybių NT valdymo gali prieštarauti Konstitucijai2
Seime svarstomos pataisos, kurios tam tikrais atvejais leistų savivaldybėms neskelbti privačių operatorių atrankos jose esantiems nekilnojamojo turto objektams, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Konkurencijos taryba. ...