- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko vadovas neneigia, kad rudenį gali būti sunku. Bet siūlo nebijoti, o vertinti toliau ir imtis sprendimų. Bene didžiausias nerimas tiems, kurie turi paskolas. Anot Lietuvos banko, palūkanos dar didės ir tikėtina, kad kiek didės rudenį. Esą tokių priemonių Europos centrinis bankas imasi dėl neslūgstančios infliacijos. Tačiau kai kurie ekonomistai mano, kad Europos centrinis bankas – jau ir dabar gerokai persistengė. Kiek ilgai tiek spaudimą atlaikys gyventojai, verslai, aiškinasi LNK.
Lietuvoje paskolas bankui turi kas penktas gyventojas. Šiaulietis Gintautas dėl įsipareigojimo bankui apsisprendė prieš du su puse metų.
„Viskas atrodė labai gerai. Pasiimu paskolą, moku 240 eurų per mėnesį, ir taip bus visada“, – sakė kalbintas šiaulietis Gintautas Jazdauskas.
Pabrangus paskoloms, mėnesinė įmoka bankui pabrango iki 300 eurų.
„Tai ženkliai pasijaučia, kai tavo pajamos yra apie 1000 eurų į rankas. Tie 60 eurų – skaudu“, – aiškino kalbintas G. Jazdauskas.
Pirmą kartą Lietuvoje po ilgos pertraukos užfiksuota defliacija. Tai reiškia, kad gegužę kainos mažėjo. Tačiau paskolų turėtojai lengviau atsikvėpti negalės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Palūkanos didės tol, kol bus užtikrinta infliacija euro zonoje ir vidutiniu laikotarpiu grįš į 2 proc. tikslą. Sustabdyti ar pakenkti ekonomikai nėra tikslas“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Mūsų nuomone, palūkanos jau yra per daug pakeltos euro zonoje“, – teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tas pabrangimas – kaip iš dangaus ir niekas nieko negali padaryti. Esi tos situacijos įkaitas“, – sakė G. Jazdauskas.
Europos bankas 25 baziniais punktais paskutinį kartą didino gegužės pradžioje. Per nepilnus metus palūkanos didėjo beveik 4 procentiniais punktais. Jos kils ir birželį.
Lietuvos bankas skaičiuoja, jeigu palūkanų norma padidės iki 4 procentinių punktų, tai daugiau nei pusei paskolų turėtojų, bankui teks mokėti iki 100 eurų daugiau. Maždaug penktadaliui nuo 100-200 eurų. Yra ir tokių, kuriems bankui teks mokėti 300 ir daugiau.
Tas pabrangimas – kaip iš dangaus ir niekas nieko negali padaryti.
„Mes matome, kad infliacija yra didesnė nei 2 proc. tikslas“, – teigė G. Šimkus.
Gegužės mėnesį metinė infliacija euro zonoje siekė 8 proc. Lietuvoje beveik 11 proc.
„Palūkanų normų kėlimas turi mažai įtakos infliacijai. Patirtis rodo iš istorijos, nuo pat antrojo pasaulinio karo laikų, kad centriniai bankai niekada „nepataiko“ ir dažniausiai tas palūkanų normų kėlimas pavirsta į recesiją“, – akcentavo N. Mačiulis.
„Jeigu augs ir augs, tai žmonėms, kurie turi mažas pajamas, gali būti bankrotas“, – sakė G. Jazdauskas.
Lietuvos bankų asociacija jokių bankrotų kol kas nemato.
„Gyventojai tvarkingai moka savo paskolas, nematome, kad būtų susidarę sunkumų. Gyventojams duodame testą prieš suteikdami paskolą su 5 proc. padidėjimu. Tokiu būdu tikriname, ar nebus problema gražinti paskolos net ir padidėjus palūkanoms“, – komentavo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
„Už pirmo būtinumo prekes ir paslaugas gyventojai gali susimokėti, bet jiems jau lieka mažiau pinigų ne pirmo būtinumo prekėms. Pavyzdžiui, išlaidos laisvalaikio prekėms, buitinei technikai, kompiuterinei technikai yra sumažėjusios penktadaliu“, – sako N. Mačiulis.
Anot G. Šimkaus, šalies bankai stabilūs ir atsilaikytų nepalankioms aplinkybėms.
„Krizės nenumatome, o prognozes aptarsime birželio viduryje“, – akcentavo G. Šimkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“
Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadov...
-
Ekonomistai: šalies pramonė rodo stabilumo ženklus, prognozės atsargios
Lietuvos pramonės gamyba, įskaitant medienos, baldų bei chemijos įmonių, rugpjūtį rodė stabilumą, nors buvo mažesnė nei pernai, tačiau kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, viršijo lūkesčius, sako ekonomistai. Visgi realaus ...
-
LEA vadovės prognozės optimistiškos: šildymo kainos šią žiemą turėtų būti penktadaliu mažesnės1
Artėjantis šildymo sezonas šalies gyventojams turėtų būti apie 20 proc. pigesnis nei praėjęs, sako laikinoji Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė. ...
-
Užbaigtas šimtmetį neregėtas ir laivybai Nemune svarbus projektas7
Įmonė „Tilsta“ neseniai užbaigė unikalų ir istorinį projektą – visame vandens kelyje nuo Kauno iki upės žiočių įrengė 553 bunas, kurios ilgam užtikrins palankias laivybai sąlygas. ...
-
Vilniuje – Lietuvos ir Belgijos energetikos ministrų susitikimas
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitinka su Vilniuje viešinčia Belgijos kolege Tinne Van der Straeten (Tine Van der Straten). ...
-
Lietuvos pramonė šiemet sumenko 6,6 proc.
Šiemet sausį-rugpjūtį visa pramonės produkcija siekė 23,2 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, sumažėjo 6,6 proc. palyginamosiomis kainomis. ...
-
Siūlo keisti alkoholio prekybos ribojimus sekmadieniais56
Seimui šių metų pradžioje sausį atmetus pluoštą valdančiųjų iniciatyvų atlaisvinti alkoholio prekybą, liberalai siūlo atšaukti ribojimą sekmadieniais juo prekiauti tik iki 15 val. ...
-
I. Šimonytė: iš Medijų rėmimo fondo bus remiami kultūros bei kiti leidiniai2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad leidėjams ir toliau bus mokamos kompensacijos už prenumeratos pristatymą miesteliuose ir kaimo vietovėse. Be to, pasak jos, iš naujojo Medijų rėmimo fondo bus remiami ir kultūros bei kiti leidiniai, ku...
-
Seimas spręs, ar drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Seimas imasi svarstymo, ar uždrausti prekybininkams bausti tiekėjus, kai jie negali pristatyti produkcijos per labai trumpą laiką, jei dėl to nesusitarta raštu. ...
-
Seimas: taršos mokesčiu nebus apmokestinamos perdirbtos pakuotės1
Nuo 2025 metų verslas bus atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių atliekomis, jeigu jos visos bus perdirbtos. ...