„To (NT – BNS) mokesčio sistemos pritaikymas platesnei visuomenei būtų sprendimas. Reiktų labai aiškiai komunikuoti, kad jei turi nedidelės vertės turtą, tu būsi atleistas nuo to mokesčio arba ta suma bus labai nedidelė“, – Žinių radijui pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Manau, galbūt truputį gąsdiname su tais nekomercinio NT mokesčiais. Be abejonės, mažo turto vertę turintiems žmonėms atitinkamai turi būti paskaičiuotas tas (...) mokestis, o gal apskritai taikomas kažkoks neapmokestinamas minimumas ir jie atleidžiami nuo to“, – kalbėjo jis.

LB vadovo teigimu, NT mokestis turėtų būti teisingas tiek horizontaliai, tiek vertikaliai – mokamas visų, kurie turi būstą, tačiau daugiau jo turi sumokėti brangaus būsto savininkai.

Jo teigimu, Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjunga (ES), turto mokesčiai yra maži, tuo metu jų daugiau nei kitos šalys sumoka ir daug gynybai išleidžiančios valstybės, pavyzdžiui, Izraelis, Pietų Korėja.

„Ar neturėtų kilti klausimas, kodėl taip yra, ar tikrai viskas čia gerai? Jei ir perskirstymas per biudžetą Lietuvoje yra vienas mažesnių arba mažiausias ES, natūraliai kyla klausimas, kuo ši šalis ypatinga“, – pabrėžė LB vadovas.

BNS anksčiau rašė, jog Finansų ministerija pasiūlė apmokestinti didesnės nei 20 tūkst. eurų mokestinės vertės NT, tačiau idėja sulaukė pasipriešinimo iš koalicijos partnerių, manančių, jog minimali mokestinė kartelė turėtų būti aukštesnė.

Premjeras Gintautas Paluckas praėjusią savaitę sakė, kad apatinė NT mokesčio riba turėtų būti pakelta Registrų centrui šių metų pabaigoje atnaujinus NT mokestinę vertę.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų. Komercinio NT mokestis negali viršyti 3 proc. jo vertės, jį nustato savivaldybės.