Anot statistikų, eksporto sumažėjimui šiemet įtakos turėjo sumenkęs naftos produktų (24,4 proc.), trąšų (26,4 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (47,9 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs naftos (15,2 proc.), valgomųjų vaisių ir riešutų (39,2 proc.), trąšų (32,6 proc.) importas.

Tiesa, užsienio prekybos deficitas šiemet, palyginti su 2015 m. sausio–spalio mėnesiais, sumažėjo 20 proc., iki 1,757 mlrd. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, svarbiausia Lietuvos eksporto ir importo partnere šiemet buvo Rusija (eksportas į Rusiją siekė 13,4 proc., o importas – 14,3 proc.). Toliau rikiuojasi Latvija, Lenkija ir Vokietija.

ES valstybėms šiemet teko 60,9 proc., o NVS šalims – 22,2 proc. Lietuvos eksporto. Importas iš Bendrijos šalių sudarė 70,1 proc., o iš NVS šalių – 19,9 proc. viso Lietuvos importo.

Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuva pasyviausiai prekiauja su ES valstybėmis. Per tris šių metų ketvirčius Bendrijai teko 61 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 74 proc. ir 80 proc., o Estijos – 74 proc. ir 84 proc.

Rusija tebėra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, tačiau lietuviškos kilmės prekių eksportas į šią šalį pirmąjį šių metų sausį–spalį, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, smuko 15,6 proc.

Eksporto į Rusiją mažėjimui įtakos turėjo kritęs naftos produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių, trąšų ir baldų eksportas, o mėsos ir pieno produktų apskritai nebuvo vežta.

Viena iš pagrindinių eksporto mažėjimo priežasčių – Vakarų sankcijos ir Rusijos embargas.

Lapkričio mėnesį Ženevoje įsikūręs Aukštųjų tarptautinių studijų institutas (PSIG) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Baltijos valstybių ir Lenkijos nuostoliai dėl Vakarų Rusijai paskelbtų sankcijų ir atsakomųjų Maskvos veiksmų yra patys didžiausi tarp visų ES šalių.

PSIG ataskaitoje pažymima, kad labiausiai dėl komplikuotų santykių su Rusija nukentėjo Estija – Rusijai tenkanti Estijos eksporto už ES ribų dalis 2015 m., palyginti su 2013 m., sunyko 12,7 proc., Latvijos – 10,7 proc., Lietuvos – 9,1 proc., Slovakijos – 7,7 proc, Čekijos – 7,3 proc., Lenkijos – 7,2 proc., Suomijos – 7,1 proc.

Mažiausiai ES dėl to nukentėjo Didžioji Britanija – Rusijai tenkanti jos eksporto už ES ribų dalis per dvejus metus aptirpo tik 0,6 proc. Toliau rikiuojasi Portugalija (0,7 proc.), Graikija ir Airija (1 proc.), Italija (2,2 proc.), o šio rodiklio visoje ES vidurkis yra 2,8 proc.

Embargą Rusija paskelbė 2014 m. rugpjūtį, reaguodama į Vakarų sankcijas, įvestas po Krymo aneksijos.