Apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę svajojama seniai, tačiau tai galintys garantuoti projektai kol kas neįgyvendinti. Tad, ar prieš 20-metį iškovoję politinę laisvę, būsime laisvi ir energetikos srityje?

Garantija – dėl dviejų iš trijų

Gamtinių dujų terminalas jau pakrikštytas, bet Lietuvos krantus pasieks tik 2015-aisiais. Tais pačiais metais tikimasi pradėti eksploatuoti ir elektros jungtį su Švedija. Kol kas ore kybo ir sprendimas dėl naujos atominės elektrinės Visagine.

Todėl, nepaisant visų pastangų ar migloje skendinčių projektų, kol kas energetinė priklausomybė nemažėjo, o, priešingai, – augo. Tą patį konstatuoja ir Vytauto Didžiojo universiteto Energetinio saugumo tyrimų centras savo pateiktoje metinėje ataskaitoje.

Kliūtis – ir korupcija

Lietuvos mokslo taryboje vakar pristatytoje metinėje ataskaitoje pastarųjų metų tendencijos džiugesio kol kas nekelia. Tačiau autoriai į ateitį žvelgia optimistiškiau. Energetinio saugumo tyrimų centro vadovo Juozo Augučio teigimu, vienas pagrindinių saugios energetikos veiksnių yra atsparumas galimiems trikdžiams. "Ne tik gamtiniams trikdžiams, kas yra savaime suprantama, bet ir geopolitiniams", – pristatydamas ataskaitą sakė mokslininkas.

"Taip pat reikia atsižvelgti į korupciją. Labai svarbus gyventojų požiūris, jų išprusimas šioje srityje", – kalbėjo J.Augutis.
Jo teigimu, labai svarbu užtikrinti, kad ištekliai geriausia kaina pasiektų tiek žmones, tiek verslo ar pramonės įmones.

Saugumas mažėjo

Pagal bendras gyventojų pajamas ir išlaidų dalį, skirtą mokesčiams už energijos suvartojimą, Lietuva yra vienoje prasčiausių pozicijų Europoje. O 2008–2012 m. Lietuvos energetinio saugumo lygis sumažėjo beveik 3 proc. – nuo 54,1 proc. iki 51,2 proc. Tyrimų centro duomenimis, šalies energetinė sistema laikoma saugia ir stabilia, jei šis rodiklis siekia bent 60 proc. Tokia energetikos sistema gali pasigirti Latvija, kurios saugumo lygis siekė 61,5 proc. 2012 m. Estija vienintelė iš Baltijos šalių pagerino savo energetinio saugumo rodiklius ir tai siejama su naujos elektros jungties su Suomija nutiesimu.

Tyrėjai prognozuoja gana ryškų saugumo padidėjimą Lietuvos energetikoje nuo 2016 m. Tuo metu jau veiks suskystintųjų dujų terminalas, Lietuvą su Švediją sujungs elektros jungtis. Tačiau, J.Augučio teigimu, aukštam energetinio saugumo lygiui išlaikyti vien to nepakaks. Tyrimo ataskaitoje skelbiama, kad didžiausią energetinio saugumo lygį ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvai garantuotų atominės elektrinės pastatymas ir senųjų Lietuvos elektrinės penktojo bei šeštojo blokų pakeitimas naujais. J.Augutis teigė, kad vien tik atsinaujinančiosios energijos šaltiniai negali garantuoti saugios energetikos sistemos.

Reikia informuoti gyventojus

Sociologas, filosofas ir humanitarinių mokslų daktaras Vylius Leonavičius pabrėžė, kad energetikos politikai labai didelę įtaką daro visuomenės nuomonė, o visuomenė – gan skeptiška dėl kai kurių projektų.

Anot jo, dažnai patenkama į tokią situaciją, kai politikai ir mokslininkai padėtį mato vienaip, o visuomenė – visiškai kitaip. Tai dažnai lemia pakankamos informacijos neturėjimas. Atliekant tyrimą vykdytose apklausose beveik 70 proc. žmonių pripažino, kad jie nėra gerai informuoti apie energetikos problemas. Daugiau nei 57 proc. teigė, kad žiniasklaida nepakankamai išsamiai atspindi šios srities aktualijas.
"Neturint pakankamai informacijos atsiranda manipuliacijos pavojus. O paskui tai keičia ir politikos kryptį", – sakė tyrėjas.

Jo teigimu, manipuliavimas visuomenės nuomone gali atsirasti visiškai atsitiktinai dėl tam tikrų nesusipratimų. Mokslininkas taip pat neatmeta galimybės, kad manipuliacija gali užsiimti ir tuo suinteresuoti asmenys ar organizacijos. Smarkiai pasikeitusi visuomenės nuomonė gali keisti ir energetikos politikos kryptį po rinkimų į valdžią atėjus naujoms jėgoms.

Energetinio saugumo dinamika Baltijos valstybėse (proc.)

Šalis 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Lietuva 54,1 53,9 51,2 51,5 51,2

Latvija 62,0 62,3 59,2 60,1 61,5

Estija 63,4 64,4 62,2 65,0 66,2