Miškininkystės sektoriuje dabar veikia 43 valstybės įmonės – 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Didžiausios yra Švenčionėlių (42 tūkst. hektarų) ir Panevėžio (38 tūkst. hektarų) miškų urėdijos, o mažiau nei po 15 tūkst. hektarų valdo Dubravos, Kupiškio ir Zarasų miškų urėdijos.

Lietuvoje miškai sudaro 2,18 mln. hektarų, iš kurių mišku apaugę yra 2,055 mln. ha, o miškingumas sudaro 33,4 proc. Didžiausią dalį (56 proc. arba 1,15 mln. ha) miškų ploto užima spygliuočių medynai. Beveik pusę (49,7 proc.) miškų ploto užima valstybiniai miškai, kurie sudaro 1,085 mln. ha.

39,7 proc. arba 866 tūkst. ha miško valdo privatūs savininkai, kurių Lietuvoje 2015 metų pradžioje buvo 247,8 tūkst. ir kurie vidutiniškai valdo 3,4 ha. 10,5 proc. miškų ploto yra rezervuota nuosavybės teisės atkūrimui.

2015-ųjų pabaigoje miškų urėdijos valdė 1,003 mlrd. eurų vertės biologinio turto - 5,3 proc. daugiau nei 2014 metų pabaigoje. Miškininkystės sektoriaus turtas per 2015 metus išaugo 4,6 proc. iki 1,2 mlrd. eurų, rodo Valstybės valdomų įmonių veiklą prižiūrinčio Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys.

2015 metais urėdijos gavo 158,7 mln. eurų pajamų - 5,4 proc. mažiau nei 2014 metais. Jų mažėjimui didžiausios įtakos turėjo atpigusi apvalioji mediena, kurios vidutinė kaina smuko nuo 43,8 eurų už kubrą 2014 metais iki 38,6 eurų 2015 metais. Krintant kainai, parduotas apvaliosios medienos kiekis augo 7 proc. Iš viso 2015 metais buvo parduota 3,7 mln. kubų apvaliosios medienos.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2016 metais urėdijos uždirbo 7,3 mln. eurų grynojo pelno - 17,7 proc. daugiau nei 2015 metais (6,2 mln. eurų).

2015 metais iškirsta 6,7 mln. kubų medienos. Valstybiniuose miškuose iškirsta 3,8 mln. kubų - beveik tiek pat, kaip ir 2014-aisiais. Privačiuose miškuose kirtimai siekė 2,9 mln. kubų - 23,7 proc. mažiau.

Miškų urėdijos vidaus rinkoje 2015 metais pardavė 3,45 mln. kubų apvaliosios medienos, tai 9,2 proc. daugiau nei 2014 metais. Daugiausiai jos supirko bendrovės „Juodeliai“ (233,4 tūkst. kubų), „Ikea Industry Lietuva“ (230,1 tūkst. kubų) ir „Targirė“ (155 tūkst. kubų).

2015 metais į užsienį eksportuota 1,4 mln. kubų medienos - 18,1 proc. mažiau nei 2014 metais. Daugiausiai eksportuota į Latviją (760 tūkst. eurų), Lenkiją (321 tūkst. eurų) ir Švediją (146 tūkst. eurų).

Miškų urėdijų indėlis į valstybės biudžetą. 2016 metais urėdijos sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais - 5,6 mln. eurų). 2015 metais jos apskaitė 23,9 mln. eurų netipinių mokesčių (2014 metais - 25,1 mln. eurų).

Urėdijose dirba apie 4 tūkst. darbuotojų. Joje yra vienas didžiausių ilgalaikių vadovų skaičius. Prezidentūros duomenimis, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovauja daugiau nei po 30 metų, Marijampolės ir Radviliškio - po 26 metus.

Pernai kovo viduryje Lietuvoje lankęsis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), kurios nare siekia tapti Lietuva, generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija) teigė, kad Lietuvai nereikia 42 miškų urėdijų ir jų skaičius turėtų būti mažinamas.

Dabartinį miškų ūkių valdymą kritikavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Valstybės kontrolė, konsoliduoti urėdijas ragino ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.