Lietuva dar šiemet ruošiasi užsienyje skolintis keletą milijardų litų. Toks scenarijus neišvengiamas ir kitąmet. Ligšiolinė patirtis liudija, kad mūsų šalis sugeba pasiskolinti, bet itin brangiai.

Užburtas ratas

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė jau pranešė, kad iki metų pabaigos planuojama pasiskolinti dar "keletą milijardų litų". Šie pinigai bus skirti ne biudžeto skylėms lopyti, o jau turimoms skoloms perfinansuoti ir apyvartinėms lėšoms.

"Tikrai dar teks pasiskolinti keletą milijardų litų, tačiau tai yra tiek perfinansavimo, tiek ir apyvartinių lėšų poreikis. Tai nėra deficito finansavimo poreikis", – neseniai kalbėjo I.Šimonytė.

Šiemet Vyriausybė planavo iš viso skolon gauti 12,8 mlrd. litų. Per 2010-uosius ketinta pasiskolinti 5 mlrd. litų išleidus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) vidaus rinkoje ir 6,63 mlrd. litų VVP išplatinus užsienio rinkose. Taip pat apie 1,17 mlrd. litų planuota pasiskolinti investicijų projektams įgyvendinti iš tarptautinių organizacijų.

Nelieka abejonių, kad į skolas teks bristi ir kitąmet. Politikai ieško būdų, kaip 2011 m. sumažinti biudžeto deficitą nuo 8,5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Todėl jau svarstyta, ar nevertėtų didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių. Kol kas valdančiosios koalicijos partneriai nelinkę tam pritarti, bet tokiu atveju Lietuvai teks skolintis. Ir daug.

Be to, ateityje teks vis daugiau pinigų atidėti esamai skolai aptarnauti. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Galveckas informavo, kad valstybės skolos aptarnavimas Lietuvai 2012-aisiais kainuos 2,3 mlrd. litų. Kitąmet, palyginti su 2010-aisiais, valstybės skolos aptarnavimas brangs 700 mln. litų.

Dosnūs investuotojams

Mūsų šalis turi nemažai skolinimosi užsienyje patirties, nors vargu ar tai guodžia mokesčių mokėtojus, kuriems teks grąžinti ne tik pasiskolintus pinigus, bet ir įspūdingai skolų naštą auginančias palūkanas.

Užklupus krizei, vien 2009 m. Lietuva buvo priversta skolintis 13,8 mlrd. litų, iš jų 38 proc. – išplatinusi VVP užsienio rinkose, 20 proc. – VVP vidaus rinkoje neviešuoju būdu, 19 proc. – paėmusi paskolas iš užsienio kreditorių ir 16 proc. – per VVP aukcionus vidaus rinkoje. 63 proc. visų per 2009 m. pasiskolintų lėšų buvo pritraukta iš užsienio kreditorių, o metų pabaigoje 70 proc. visos valstybės skolos sudarė užsienio skola.

SEB banko analitikai parengtoje makroekonomikos apžvalgoje iš pernykščio valstybės skolinimosi išskyrė dvi penkerių metų trukmės obligacijų emisijas eurais – 500 mln. eurų birželį ir 1,5 mlrd. JAV dolerių spalį.

"Tiesa, abi obligacijų emisijos eurais buvo brangios: pirminio platinimo pajamingumas siekė 9,375 proc. birželį ir 6,75 proc. (ir išvestinio valiutų sandorio kaina) spalį. Rizikos priedas išleidžiant obligacijas buvo aukštesnis nei panašų reitingą turinčių valstybių ir labai aukštas istoriškai", – pabrėžė SEB banko ekonomistai.

2009-ųjų birželį platintų obligacijų rizikos priedas siekė net 677, spalį – 463 bazinius punktus. Galima prisiminti, kad 1999 m. leistų penkerių metų euro obligacijų rizikos priedas platinant siekė 475, 2000 m. – 243 bazinius punktus.

Bėgom nuo pigesnio šaltinio

Lietuvos skolinimosi politika, o ypač sąlygos, sukėlė audringas diskusijas, ar šaliai nevertėjo finansinės pagalbos kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kuris būtų paskolinęs tris kartus pigiau.

Jeigu Vyriausybė pernai nebūtų platinusi 500 mln. eurų ir 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisijų užsienio rinkose, o pasiskolinusi iš TVF ir Europos Komisijos tokiomis pat palūkanomis, kokiomis šie kreditoriai skolino Latvijai, vien palūkanų būtų sutaupiusi apie 300 mln. litų per metus.

SEB banko analitikai taip pat akcentuoja, kad per visą obligacijų galiojimo laikotarpį jų turėtojams bus atseikėta net apie 1,7 mlrd. litų palūkanų daugiau nei būtume mokėję TVF. Tačiau tuomet baubu virtęs TVF valdančiajai daugumai atrodė baisesnis nei milžiniška palūkanų našta.

"Buvo galima tokias pat pinigų sumas pasiskolinti ne už 9,5 proc., o už 3 proc. palūkanas – taigi skolinantis iš TVF tiems patiems penkeriems metams tuos pačius 500 mln. eurų, buvo galima sutaupyti beveik 560 mln. litų. Šitie 560 mln. litų yra mūsų Vyriausybės ekonominio neišprusimo ir politinio naivumo rezultatas, už kurį niekas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai ekonominių ir finansinių beraščių darbas", – taip Vyriausybės skolinimosi politiką įvertino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka.

Teisybės dėlei reiktų prisiminti, kaip nelengvai sekėsi skolintis iš TVF Latvijai: ilgai trukusios derybos, didžiuliai reikalavimai, kad būtų subalansuotas biudžetas. Ne itin džiuginantis ir anksčiau nei Latvija į TVF kišenę įlindusios Vengrijos pavyzdys. Žinoma, iš TVF galėjo skolintis ir Lietuva, kuri būtų turėjusi nežinia kiek procentų kirpti pensijas, atsisakyti motinystės išmokų ir atostogų, kitokių socialinių garantijų, kur kas labiau mažinti atlyginimus ir kitas išlaidas. Taip būtume greitai ir griežtomis priemonėmis susitvarkę savo viešuosius finansus, tačiau lieka klausimas, ar tauta būtų labiau patenkinta?

Investuotojų nespaudė

Šių metų vasarį Vyriausybė gyrėsi sugebėjusi tarptautinėse rinkose sėkmingai išplatinti didžiausią šalies istorijoje 2 mlrd. JAV dolerių (apie 4,98 mlrd. litų) vertės obligacijų emisiją. Dešimties metų trukmės obligacijų palūkanų norma siekė 7,625 proc.

"Didelis investuotojų susidomėjimas šia emisija, sumažėjęs rizikos priedas ir ilgesnė nei anksčiau platintos emisijos trukmė demonstruoja didelį investuotojų pasitikėjimą mūsų valstybe", – tuo metu pagyrų negailėjo finansų ministrė I.Šimonytė.

Tačiau būtent didelis investuotojų susidomėjimas finansų analitikams sukėlė pagrįstų nuogąstavimų, kad Lietuva kreditoriams gerokai permokėjo.

"Ir dabar laikausi nuomonės, kad Lietuva vasarį galėjo pasiskolinti pigiau", – įsitikinęs finansų maklerio įmonės "Orion Securities" kapitalų rinkos vadovas Mindaugas Strėlis.

Buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius Lukas Tursa, šiuo metu vadovaujantis Ukrainos bankui VAB, taip pat mano, kad vasarį pasiskolinta pernelyg brangiai.

"Minėta emisija JAV doleriais sulaukė milžiniškos paklausos, todėl buvo galima paspausti investuotojus dėl žemesnių palūkanų. Esant tokiai didelei paklausai buvo galima mažinti skolinimosi sumą, tai būtų sumažinę skolinimosi sąnaudas", – dėstė L.Tursa.

Gegužės pabaigoje Lietuvos obligacijų pajamingumas svyravo apie 6,5 proc. Šis rodiklis kurį laiką net buvo nukritęs iki 5,9 proc. Tai ženklas, kad mūsų šalis vasarį galėjo pasiskolinti beveik 2 proc. mažesnėmis palūkanomis. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedaug. Tačiau per dešimt metų ši suma virsta įspūdinga 2 mlrd. litų našta.

Paskubėjo pasiskolinti

"DnB Nord" banko analitikė Jekaterina Rojaka tvirtino, kad sunku paaiškinti, kodėl vasarį buvo pasiskolinta taip brangiai ir tokia didelė suma.

"Kalbant apie skolinimąsi užsienio rinkose, galima pakritikuoti Vyriausybę, kad vis dėlto skolinamasi labai brangiai. Gal buvo galima šiek tiek luktelti, juolab kad visi rodikliai rodė, jog situacija gerėja. Be to, sunku paaiškinti, kodėl vasarį buvo išplatintos tokios didelės sumos, nes rinkoje likvidumas jau buvo pakankamas. Be to, gautos lėšos, kurios, buvo galima manyti, kad bus pervedamos "Sodrai" ar savivaldybėms, kelis mėnesius buvo nepajudintos. Matyt, valstybė norėjo turėti rezervą ir nenorėjo rizikuoti, bet rizikos kaina būna labai didelė", – kalbėjo ekspertė.

Tačiau Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas Vyriausybės veiksmus gynė: "Finansų ministerija siekia skolintis valstybės vardu kuo mažesnėmis sąnaudomis ir nuolat stebi padėtį užsienio finansų rinkose."

Ministerija aiškina, kad bepigu kalbėti apie geriausią laiką skolintis, kai tas laikas jau praėjo: "Žvelgiant retrospektyviai, nesunku identifikuoti teoriškai palankiausią ir mažiausiai palankų skolinimosi laiką, bet ir tuomet niekas negalėtų atsakyti, ar tikrai būtų pavykę pasiskolinti tokiomis sąlygomis." Jei valstybė gali laukti, kol rinkos padėtis pagerės, galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos, tačiau visuomet lieka rizika, kad kaina didės.

"Swedbank Markets" Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas nelinkęs vien neigiamai vertinti valstybės žingsnių skolinantis užsienyje. "Tai, kad Finansų ministerija skolinosi užsienyje ir brangiai mokėjo, leido sumažinti palūkanas ir paskolų maržas Lietuvoje", – tikino jis.

Specialistų komentarai - dienraščio priede „Turtas“