Studentai pernelyg išsilavinę, kad vasarą mojuotų šluotomis. Taip nusprendė Seimas neleisdamas studentijai dirbti viešųjų darbų.

Neleido dirbti

Vakar už tai, kad studentams būtų leista dirbti viešuosius darbus, balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 5, o 50 parlamentarų susilaikė.

Leisti aukštųjų mokyklų studentams dirbti viešuosius darbus siūlė socialdemokratas Edvardas Žakaris. Pasak jo, žinant, kiek dabar kainuoja mokslas, reikia leisti užsidirbti ir studentams, jeigu jie neranda kito darbo.

Nuskriaus bedarbius

Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Artūras Melianas pareiškė, kad leisdama viešuosius darbus dirbti studentams, valstybė nuskriaus ilgalaikius bedarbius.

"Komiteto nuomone, viešieji darbai yra priemonė padėti bedarbiams išgyventi sunkmetį ir nėra priemonė skatinti kitoms socialinėms grupėms, todėl jeigu mes palengvinsime ir studentams galimybę dirbti viešuosius darbus, neabejotinai nukentės tikrieji bedarbiai ir tada spręsdami vieną klausimą, pažeisime kitų žmonių interesus. Studentai yra aukštesnės potencialios kvalifikacijos žmonės ir nemanome, kad juos reikia skatinti per viešuosius darbus", – Seime kalbėjo parlamentaras.

Moksleiviams leidžia

Tiesa, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams per atostogas dirbti viešuosius darbus leidžiama. Į juos gali pretenduoti ir bedarbiai, darbingo amžiaus žmonės, įspėti apie atleidimą, ir asmenys, dirbantys ne visą darbo laiką ekonominių sunkumų patiriančiose įmonėse.

Nors Seimas neleido dirbti viešųjų darbų, jis leido šalies jaunimą iki 29 metų įtraukti į darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą. Todėl jaunimo įdarbinimas galės būti subsidijuojamas valstybės. Į minėtą sąrašą leista įtraukti ir tuos, kurie pirmą kartą bandys įsidarbinti pagal įgytą kvalifikaciją. Jei tokie specialistai neras darbo savarankiškai, jų įdarbinimas galės būti subsidijuojamas iki 12 mėnesių.

Moka Europa

Per šių metų pirmą ketvirtį šalies teritorinėse darbo biržose registruota 89 tūkst. bedarbių. Per tą patį laiką viešuosius darbus dirbo tik 1200 bedarbių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius į viešuosius darbus nusiųsta beveik 12 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Didžiąją dalį viešųjų darbų dalyvių sudaro kaimo gyventojai, socialiai pažeidžiamiausių kategorijų asmenys: vyresni kaip 50 metų, iš šeimų, kuriose darbo neturi keli asmenys, nepilnamečius vaikus auginantys asmenys.

Lietuvos darbo biržos atstovų teigimu, šiems metams numatyta, kad savivaldybės ir darbo biržų organizuojamus viešuosius darbus laikinai vykdys apie 8 tūkst. darbdavių. Numatoma, kad programoje dalyvaus apie 21 tūkst. bedarbių. Pernai viešųjų darbų įdarbinta beveik 19 tūkst. žmonių.

Nuo 2009 m. spalio įgyvendinamą projektą "Laikinieji darbai" finansuoja ES. Ministerijos duomenimis, viešiesiems darbams šiais metais ketinama skirti 43 mln. litų.

Darbdaviai laukia jaunų

Darbdaviai labiau linkę priimti jaunus žmones. Tad įdarbinti ilgalaikius bedarbius ir vyresnius asmenis už tai atsakingoms institucijoms iki šiol sekėsi nekaip.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį įdarbinta apie 31 tūkst. asmenų. Kas penktas šeštas įdarbintasis – jaunas asmuo iki 25 metų. Vyresnių nei 50 metų bedarbių įdarbinta 14,8 proc. Kas dešimtas įdarbintas – ilgalaikis bedarbis (10,6 proc visų įdarbintųjų).

Kovai su nedarbu vien per Lietuvos darbo biržą pernai panaudota daugiau 182 mln. litų, šiais metais planuojama išleisti 237 mln. litų. Tai yra bendros Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšos.

Verslui netinkami

Kol Lietuvoje ginčijamasi, ką gali dirbti studentai, o ko ne, "Eurobarometro" tyrimas parodė, kad mūsų šalyje aukštasis išsilavinimas menkai ugdo verslumą. Negana to, Lietuvoje, vienintelėje iš ES šalių, aukštasis išsilavinimas sumažina tikimybę tapti verslininku.

Mūsų šalyje verslininkų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis mažiausia ES. Tokių tėra apie 25 proc.