Neseniai išplatinta Lietuvos obligacijų emisija investuotojus traukia kaip medus muses. Vyriausybė džiaugiasi, nors medų galėjo pasirinkti ir pigesnį.

Baigsis greitai, mokėsime ilgai

Praėjusios savaitės pabaigoje į Vyriausybės sąskaitas buvo pervesti už pastarąją obligacijų emisiją gauti pinigai, kuriais ketinama dangstyti biudžeto skyles. Tiesa, rudenį ar šių metų gale Vyriausybei vėl teks kreiptis į tarptautinius skolintojus. Mat už pastarąją emisiją gauti pinigai sudaro mažiau nei pusę šįmet numatytos pasiskolinti sumos ir jie greičiausiai baigsis per artimiausią pusmetį.

Vis dėlto nors pasiskolinti pinigai bus greitai sunaudoti, už juos šalies gyventojams teks dar ilgai mokėti. Šią obligacijų emisiją Lietuva numačiusi išpirkti tik 2020 m. vasario 11 d., o jos metinės palūkanos – 7,625 proc. Todėl šios emisijos palūkanoms kasmet iš biudžeto teks skirti po 152 mln. JAV dolerių (380 mln. litų). Per dešimtmetį susidarys gana įspūdinga suma, kuri nedaug skirsis nuo pasiskolintosios.

Pati Vyriausybė giriasi, kad ši obligacijų emisija buvo itin sėkminga. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, didelė obligacijų paklausa įrodė, kad investuotojai pasitiki Lietuva. O gal jie tiesiog suuodė gerą progą pasipelnyti?

Investuotojai prekiauja brangiau

Praėjusią savaitę prasidėjus prekybai Lietuvos Vyriausybės obligacijomis antrinėje rinkoje, jų pajamingumas smuko ir trečiadienį siekė 7,15 proc. Vadinasi, mūsų šalies obligacijomis investuotojai prekiavo uždėję papildomą maržą.

Tai, pasak finansų ekspertų, patvirtina, kad Vyriausybė palūkanų kartelę buvo iškėlusi per aukštai. "Šitas rodiklis, taip pat ir didelė obligacijų paklausa jų platinimo dieną rodo, kad pasiskolinti buvo galima už šiek tiek mažesnes palūkanas", – įsitikinęs finansų maklerio įmonės "Orion securities" kapitalų rinkos vadovas Mindaugas Strėlis.

Kaip dienraštis jau rašė, Vyriausybės platintų obligacijų paklausa jų pasiūlą viršijo daugiau kaip tris kartus. Beje, įdomu ir tai, kad nors skelbta, jog šios obligacijų emisijos vertė siekė 2 mlrd. JAV dolerių, iš tiesų į Vyriausybės sąskaitą pateko mažiau pinigų.

Už kiekvieną iš 2 mln. emisijos kuponų Lietuva gavo po 982,7 JAV dolerio, iš viso – 1,965 mlrd. JAV dolerių. Trečiadienį antrinėje rinkoje už mūsų šalies obligacijų kuponus buvo prašoma 37 JAV doleriais daugiau – 1020 JAV dolerių.

Pelnas, atitekęs investuotojams iš visos obligacijų emisijos, galėtų siekti apie 7–8 mln. JAV dolerių. Aišku, didelė dalis obligacijų į antrinę rinką nepateks, todėl šis pelnas bus gerokai mažesnis. Tačiau Lietuvai 0,4–0,5 proc. punkto pigiau platintos obligacijos galėjo padėti sutaupyti 70–80 mln. JAV dolerių (apie 200 mln. litų).

Paliko galimybę užsidirbti

Premjero patarėjas finansų klausimais Mykolas Majauskas atmeta priekaištus, esą skolintasi per brangiai. "Obligacijų emisijos paklausa visą laiką turi būti kelis kartus didesnė negu pasiūla, kad ją būtų galima išplatinti. Ankstesnes dvi obligacijų emisijas vadinčiau silpnesnėmis, o pastarąja iš tiesų pavyko sudominti investuotojus", – sakė M.Majauskas.

Kalbėdamas apie aukštas obligacijų palūkanas, M.Majauskas tikino, kad jas pasirinkti Lietuvos galimybės labai ribotos, o laukti stabilesnės padėties rinkoje rizikinga.

"Palūkanų nustatymo mechanizmas yra labai aiškus. Imamos penkerių metų trukmės JAV obligacijų palūkanos, prie jų pridedamos rinkoje susiformavusios šalies palūkanos. Aišku, obligacijos parduodamos šiek tiek pigiau, kad būtų patrauklios ir investuotojai matytų galimybę uždirbti", – aiškino Vyriausybės atstovas.

Pasak M.Majausko, kitų šalių patirtis parodė, kad nepalikus galimybės investuotojams užsidirbti, obligacijos perkamos ne taip noriai, o mažesnėms valstybėms jų platinimas gali baigtis nesėkme. Jis pridūrė, jog sėkmingai metų pradžioje išplatinta obligacijų emisija leidžia tikėtis, kad rinkose bus palankiai sutikta ir kita šalies obligacijų emisija.

Viduje skolintis pigiau

Pigiau negu Lietuva pastaruoju metu skolinosi kitos valstybės. Sausio pabaigoje Vengrija tarptautinėse rinkose atitinkamam laikotarpiui JAV doleriais pasiskolino už 6,3 proc., Lenkija – už 6,4 proc., Kroatija – už 6,75 proc. metinių palūkanų.

Beje, vidaus rinkoje mūsų šalies Vyriausybė taip pat skolinasi už mažesnes palūkanas. Ji sausio mėnesį vidaus rinkoje pasiskolino apie 873 mln. litų, vidutinės svertinės palūkanos siekė 4,86 proc. O už šiuo metu platinamus taupymo lakštus ir iš šalies gyventojų pasiskolintus pinigus valdžia moka 5,8 proc. metinių palūkanų.

Po paskutinės didelės obligacijų emisijos tikimasi, kad skolinimosi poreikiai šįmet bus mažesni, negu planuota anksčiau. 2010 m. biudžete numatyta, kad Vyriausybė iš viso skolinsis 13 mlrd. litų.

Pastarąjį kartą Lietuvos Vyriausybė tarptautinėse rinkose obligacijų emisiją platino pernai spalį, ji taip pat platinta JAV doleriais. Tuomet išplatintos 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,85 mlrd. litų) penkerių metų trukmės obligacijų emisijos fiksuota palūkanų norma siekė 6,75 proc.