Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pakeitė žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo tvarką, tačiau žvejai vis tiek teigia, kad paskirstymas lieka neteisingas.

Taisyklės kūrė monopolį

Šią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė panaikinęs Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdžio protokolo dalį, kuria šešioms Lietuvos bendrovėms, žvejojančioms atviroje Baltijos jūroje, buvo paskirstytos metinės verslinės žvejybos kvotos praėjusiems metams. Anksčiau teismas nusprendė, kad kvotos neteisingai buvo skirstomos ir 2013 m.

Pagal užpernai patvirtintas taisykles kvotos buvo skiriamos trejų metų laikotarpiui. Jų dydžiai priklausė nuo 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio vidurkio. Pagal tas pačias taisykles buvo nustatyta, kad viena įmonė galėjo pagauti net 80 proc. visos žuvies. Teismas įvertino, kad, taip paskirsčius kvotas, dominuojančią padėtį verslinės žvejybos rinkoje įgijo tik viena bendrovė – "Banginis", nes 2007–2012 m. būtent ji sugavo daugiausia žuvies. Kitoms bendrovėms gaudyti neleista arba leidžiamo sugauti laimikio dydis buvo nurodytas labai nedidelis.

Teismas nusprendė, kad tokia tvarka yra iš esmės ribojama Baltijos jūroje žvejojančių bendrovių ūkinės veiklos laisvė, nes bendrovėms, kurios 2007–2012 m. negaudė strimelių ar šprotų, yra ribojama galimybė tuo užsiimti.

Rinksis geriausius metus

ŽŪM jau anksčiau pripažino, kad žuvininkystės sektoriuje buvo įsivyravusi monopolija ir nusprendė, kad viena bendrovė negalės gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotų, o didžioji dalis kvotų bus skirstoma istoriniu pavadintu principu. Jį sudarys formulę, kurioje daugiausia reikšmės turės trys sėkmingiausi žvejybos metai. Sėkmingiausius metus išsirinks pačios bendrovės.

Dalis kvotų taip pat bus parduodama aukcione. Jame kvotas galėtų įsigyti Lietuvos Respublikos žvejybos laivą valdantys ūkio subjektai, siūlantys didžiausią kainą.

Negali suskaičiuoti nuostolių

Bendrovės "Starkis" vadovas Einaras Gardžiulis sakė, kad teismo sprendimas palankus ne visoms įmonėms. Jis neišsprendė, ką daryti su anksčiau neteisėtai paskirstytomis kvotomis pernykščiams ir užpernykščiams sugavimams. Taip, bendrovės dabar turės teisę pačios pasirinkti savo geriausius veiklos metus, tačiau ne visos turės iš ko rinktis. Ne taip seniai veiklą pradėjusioms įmonėms į tuos trejus metus vis tiek teks įtraukti 2013 ir 2014 m., kuriais gautos kvotos buvo pripažintos neteisėtai mažomis.

"Strimelių ir šprotų kvotos būdavo labai mažos – neapsimokėdavo leisti laivo, tad ir sėkmingų metų neturėjome", – sakė pašnekovas.

E.Gardžiulio teigimu, jeigu padalijimas būtų buvęs teisingas, nežinia, kokie būtų buvę bendrovės praėjusių ir užpraėjusių metų rezultatai – galbūt labai geri ir verti įtraukti į trejų metų pasirenkamą laikotarpį prašant naujų kvotų.

Apskritai, įmonės vadovo manymu, tvarka kvotas skirstyti pagal ankstesnius žuvies sugavimus iškreipia verslo logiką. Žvejai, anot jo, turi gaudyti tai, ką tuo metu verta, o ne tai, ką norės gaudyti kažkuriais vėlesniais metais vien tam, kad apsidraustų, jog ateityje gaus kvotų.

Žemės ūkio viceministrės Linos Kujalytės teigimu, ministerija yra suinteresuota, kad žuvų ištekliai būtų sugauti ir būtų išnaudota istorinė kvota.