- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ sako, kad Europos Sąjungos planai įpareigoti vilkikų vairuotojams grįžti namo kas aštuonias savaites lems tūkstančių darbo vietų praradimą.
„Galime pasakyti aiškiai – mūsų skaičiavimais apie 34 tūkst. darbo vietų iš Lietuvos iškeliaus“, – BNS sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Europarlamentarai anksčiau siūlė įpareigoti įmones grąžinti vairuotojus namo mažiausiai kas keturias savaites, tačiau po derybų su valstybėms narėms atstovaujančia Suomija ketvirtadienį nustatytas aštuonių savaičių terminas, BNS pranešė šaltiniai Briuselyje
Pasak „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius, šis pakeitimas neturės esminės įtakos.
„Mirštančio žmogaus garstyčių kompresai neišgelbės, todėl didelio skirtumo tarp keturių ir aštuonių savaičių nėra. Pats automobilių gražinimo faktas yra blogas dalykas“, – BNS sakė M. Atroškevičius.
Mirštančio žmogaus garstyčių kompresai neišgelbės, todėl didelio skirtumo tarp keturių ir aštuonių savaičių nėra.
Jis teigė, kad tokie reikalavimai nedera su ekologija, nes vilkikų grąžinimas didins taršą.
Pasak M. Atroškevičiaus, „Linava“ ketina toliau tęsti diskusijas dėl vadinamojo mobilumo paketo, tačiau didelių vilčių pasiekti teigiamą rezultatą neturi.
„Tikrai kalbėsime ir diskutuosime, kokių dar žingsnių galime imtis, bet čia jau yra ne asociacijos, o valstybės kompetencija. Deja, pastaruoju metu ne viskas pas mus yra gerai su valstybės požiūriu į transporto sektorių, buvo priimta daug nepamatuotų sprendimų– dėl mokesčių pakėlimo ir kitų klausimų“, – tvirtino M. Atroškevičius.
Jis apgailestavo, kad Lietuva, kurios ekonomikoje transporto sektoriui tenka tikrai svarbus vaidmuo, nesugebėjo apginti savo pozicijų.
„Dėl mobilumo paketo mes gal neturime priekaištų institucijoms ir žmonėms, kurie su tuo dirbo, tačiau rezultatas yra neigiamas, mes nesugebėjome įtikinti kitų šalių vyriausybių. Lietuvai taip yra minusas, mums tai yra daug svarbiau nei kitoms šalims, todėl tai silpnina mus kaip valstybę“, – teigė M. Atroškevičius.
„Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis sako, kad dėl tokio sprendimo Lietuvos transporto sektorius patirs didžiulius praradimus, kurie labiausiai paveiks smulkias įmones.
Anot T.Garuolio, dėl mobilumo paketo ir transporto sektoriaus komandiruojamiems darbuotojams didėsiančios minimalios mėnesio algos, augs krovinių vežimo automobiliais sektoriaus koncentracija ir atitinkamai mažės konkurencijos lygis.
„Tikėtina, kad šalies ekonomikai, krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai galėtų lemti mažiausiai 1,6 proc. BVP praradimus“, – komentare žiniasklaidai tvirtino T. Garuolis.
Jo teigimu, dėl įmonių bankrotų tapusiems bedarbiais transporto sektoriaus darbuotojams bedarbių išmokoms iš valstybės pareikalaus apie 111 mln. eurų vienkartinių išlaidų, prognozuojama, kad bus prarasta 102 mln. eurų valstybės biudžeto pajamų, iš kurių dėl negautų Sodros įmokų – 65 mln. eurų ir negauto GPM – 37 mln. eurų.
Lietuvos verslininkai ir vyriausybės atstovai sako, kad griežtesnėmis taisyklėmis vežėjams Vakarų europiečiai siekia juos išstumti iš rinkos. Vakarų europiečiai teigia, kad griežtesnės taisyklės užkirs kelią piktnaudžiauti ir pagerins darbuotojų padėtį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...