Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo augusi saulės jėgainių gamyba, orų pokyčiai ir užsitęsę branduolinių reaktorių remontai Šiaurės šalyse.

„Nepaisant žemų temperatūrų, saulės elektrinės nuolat gerino gamybos rekordus ir mėnesio pabaigoje vidurdienį pasiekdavo daugiau nei 700 megavatų. O pirmosiomis gegužės dienomis saulės jėgainių gamybos pikai jau artėja prie 900 megavatų“ – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Jos teigimu, elektros pasiūlą regione mažino branduolinių reaktorių remontai Švedijoje ir Suomijoje.

„Lietuva yra bendros Europos elektros rinkos dalis, todėl elektros kainas veikia situacija kitose šalyse. Pastaraisiais mėnesiais vykstantys Šiaurės šalių branduolinių reaktorių remontai prisidėjo prie kainų augimo, ypač tais laikotarpiais, kai regione mažiau elektros gamina vėjo ir saulės elektrinės“, – teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė. 

Pastaraisiais mėnesiais vykstantys Šiaurės šalių branduolinių reaktorių remontai prisidėjo prie kainų augimo (...)

 

Pasak „Litgrid“, Latvijoje elektros kaina balandį buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje – 0,2 euro už megavatvalandę (MWh) didesnė.

Didžiausias kainos pokytis praėjusį mėnesį fiksuotas Suomijoje, kur elektros kaina mažėjo 18 proc. 49 eurų už MWh. Elektros kaina mažėjo visose Baltijos jūros regiono prekybos zonose, išskyrus Lenkiją – čia ji augo 7 proc. 81 euro už MWh ir buvo brangiausia regione.

Elektros suvartojimas Lietuvoje balandį preliminariai siekė 953 GWh (gigavatvalandžių) – 5 proc. mažiau nei kovą.

Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 4 proc. iki 633 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 66 proc. šalies suvartojimo.

Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su kovu, balandį mažėjo 5 proc. iki 284 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija augo 33 proc. iki 125 GWh, šiluminių elektrinių – 28 proc. iki 79 GWh, o hidroelektrinių mažėjo 8 proc. iki 86 GWh.

Kitų elektrinių generacija balandį liko panaši kaip ir kovą – apie 60 GWh.

Vėjo elektrinių gamyba balandį sudarė 45 proc. visos vietos gamybos, saulės elektrinių – 20 proc., hidroelektrinių – po 14 proc., šiluminių elektrinių – 12 proc., kitų elektrinių – 9 proc.  

Bendras importo srautas sudarė 43 proc. šalies suvartojimo. Importas balandį į Lietuvą siekė 570 GWh – 14 proc. mažiau nei kovą. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 61 proc., iš Latvijos – 18 proc., iš Lenkijos importuota apie 21 proc.

Eksportas balandį augo 43 proc.  iki 162 GWh. Didžiausia elektros eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 61 proc., į Latviją –  33 proc. – į Lenkiją, likę 6 proc. – į Švediją.