Latvijoje ir Estijoje spalio 28–lapkričio 3 dienomis vidutinė rinkos kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Praėjusi savaitė buvo itin vėjuota – vėjo elektrinės pagamino rekordinį kiekį – 121 gigavatvalandę (...). Itin didelė vietinė generacija lėmė reikšmingai sumažėjusias elektros kainas“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus ekspertas Andrius Maneikis.

Anot jo, praėjusį ketvirtadienį 21 val. buvo pasiektas naujas valandinis vėjo gamybos rekordas, kai vėjo jėgainių generacija vidutiniškai siekė 1,2 tūkst. megavatų (MW).

„Litgrid“ teigimu, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh), vietos elektrinės užtikrino 73 proc. šalies suvartojimo. Per savaitę buvo pagaminta 168 GWh elektros – 1 proc. mažiau nei prieš savaitę (170 GWh).

Praėjusį ketvirtadienį 21 val. buvo pasiektas naujas valandinis vėjo gamybos rekordas, kai vėjo jėgainių generacija vidutiniškai siekė 1,2 tūkst. megavatų (MW).

Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo jėgainės – jų gamyba išaugo 1,8 karto iki 121 GWh, tuo metu saulės elektrinių generacija mažėjo 24 proc. iki 9 GWh, hidroelektrinių – 44 proc. iki 12 GWh, šiluminių elektrinių – 71 proc. iki 17 GWh, kitos elektrinės pagamino 9 GWh elektros.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 72 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 10 proc., hidroelektrinės – 7 proc., saulės elektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 5 proc.

35 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota – 27 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, arba 116 GWh. 72 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 23 proc. – iš Latvijos, 4 proc. – Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo beveik 5 kartus iki 27 GWh. 77 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 18 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o 5 proc. – į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 82 proc. Lenkijos kryptimi ir 7 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumas – 1 proc. Švedijos kryptimi ir 71 proc. Lietuvos kryptimi.