- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje balandžio 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 11 proc. iki 50 eurų už megavatvalandę (MWh).
Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, kad praėjusią savaitę, priklausomai nuo orų, elektros kainos buvo permainingos.
Pasak jos, balandžio 1 dieną dėl rekordinės prie skirstomojo tinklo prijungtų elektrinių gamybos elektros kaina siekė 34 eurus už MWh, o kitomis savaitės dienomis, įsivyravus apniukusiems ir mažiau vėjuotiems orams, jos augo.
„Aukščiausia valandinė kaina ketvirtadienį pasiekė 250 eurus už MWh“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.
Jos teigimu, grįžus vėjuotiems ir saulėtiems orams sekmadienį 15 valandą fiksuota neigiama (minus 10 eurų už MWh) kaina, o vidutinė paros kaina sudarė 7,8 euro už MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 220 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 67 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 148 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba per savaitę išliko 75 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo ketvirtadaliu iki 23 GWh.
Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo tiek pat – 17 GWh – elektros. Hidroelektrinių gamyba augo 6 proc. iki 18 GWh, kitos elektrinės pagamino 15 GWh elektros.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 51 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 15 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.
Skelbiama, kad 40 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis augo 21 proc. iki 129 GWh. 55 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. iš Lenkijos, o likę 17 proc. – per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo dvigubai iki 31 GWh, 3 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 34 proc. į Latviją, o likę 64 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų1
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža29
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...