Lapkričio 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę atšalus orams Lietuvoje suvartota 262 gigavatvalandės (GWh) elektros – daugiausiai nuo 2022 metų vasario. Be to, ketvirtadienio rytą Lietuvoje fiksuotas didžiausias šiemet valandinis elektros suvartojimas – 1986 megavatai (MW). 

„Dėl augančios paklausos vis daugiau gamina šiluminės elektrinės, taip pat auga ir elektros kaina“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Dėl augančios paklausos vis daugiau gamina šiluminės elektrinės, taip pat auga ir elektros kaina.

 

Jo teigimu, penktadienį Suomijoje iki minus 203 eurų už MWh nukritusi vidutinė dienos bei pusdienį vyravusios minus 500 eurų už MWh valandinės elektros kainos susiformavo dėl vietinio rinkos dalyvio sistemos klaidos.

„Dėl jos tiekėjas pardavė vidutiniškai 5,8 GWh energijos „NordPool“ biržoje kiekvieną valandą, nors tokių pajėgumų neturi. Viena vertus, vartotojai galėjo juokauti apie neigiamas elektros kainas juodąjį penktadienį, kita vertus didelius nuostolius patyrė ne tik klaidą padaręs tiekėjas, bet ir dauguma kitų energijos rinkos dalyvių Šiaurės Europoje“, – teigė L. Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 6 proc. iki 262 GWh, Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje buvo pagaminta 100 GWh elektros – 43 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Lietuvoje daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba augo 67 proc. iki 45 GWh. Taip pat 51 proc., iki 29 GWh augo šiluminių elektrinių gamyba. Hidroelektrinės ir saulės jėgainės elektros gamino panašiai kaip ir ankstesnę savaitę  – atitinkamai 14 GWh ir 3 GWh.

Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 45 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 29 proc., hidroelektrinės – 15 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 8 proc.

64 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis mažėjo 7 proc. iki 196 GWh. 58 proc. importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 20 proc. – iš Latvijos ir likę 22 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 7 proc. iki 19 GWh. 61 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 39 proc. į Latviją.