- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Esant šiltiems orams, mažėjant elektros vartojimui bei didėjant saulės ir vėjo energijos gamybai elektros kaina vasarį Lietuvoje mažėjo 28 proc., pranešė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų kritimą lėmė šiltas vasario mėnuo, 4 proc. per mėnesį sumažėjęs elektros suvartojimas, dideli saulės bei vėjo jėgainėse pagamintos energijos kiekiai.
„Krintančioms kainoms Baltijos šalyse taip pat įtakos turėjo ketvirtadaliu sumažėjusi kaina Švedijoje bei Suomijoje, kur vėjo generacija taip pat išliko didelė“, – teigė L. Varanavičius.
Vidutinė elektros rinkos kaina Lietuvoje vasarį, palyginti su sausiu, mažėjo 28 proc. iki 104,7 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pat kaip, Estijoje – 104,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina per mėnesį sumažėjo 3 proc. ir buvo 90,2 euro.
Vis dėlto elektros kainos Lietuvoje išlieka didesnės nei 2020-ųjų ar 2021-ųjų vasarį, kai jos siekė atitinkamai 28 bei 59 eurus. Pasak L. Varanavičiaus, didesnės kainos išlieka dėl aukštų gamtinių dujų kainų, kurios, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Europoje šoktelėjo beveik dvigubai.
„Elektros kainos išlieka didesnės nei praėjusiais metais dėl aukštų dujų kainų, kurios Olandijos TTF aikštelėse stabiliai laikėsi apie 75 eurų už MWh, o Lietuvoje vasario viduryje buvo nukritusios iki 77 eurų už MWh. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Europoje dujų kainos šoktelėjo beveik dvigubai, o Baltijos šalių aikštelėse dujų kaina augo lėčiau – 13 proc. vasario pabaigoje“, – teigė L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas vasarį Lietuvoje mažėjo vidutiniškai 4 proc. iki 1057 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros suvartojimo.
Lietuvoje vasarį elektros gamyba sumažėjo 6 proc. – iki 401 GWh: vėjo elektrinės pagamino 45 proc., šiluminės elektrinės – 17 proc., hidroelektrinės ir saulės elektrinės – 17 proc., Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė pagamino 10 proc., o likusios elektrinės – 11 proc. elektros energijos. Atsinaujinanti gamyba sudarė 62 proc. visos vietinės elektros generacijos.
Importo srautas sudarė 66 proc. šalies suvartojimo, jis per mėnesį mažėjo 13 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 42 proc., iš Latvijos – 37 proc., iš trečiųjų šalių – apie 19 proc., o iš Lenkijos Lietuva importavo 2 proc.
Elektros eksportas mažėjo 2 proc., didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (98 proc.), likusi dalis pateko į Švediją (1 proc.) bei Latviją (1 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...