„Litgrid“: elektros kaina Lietuvoje vasarį mažėjo 28 proc.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų kritimą lėmė šiltas vasario mėnuo, 4 proc. per mėnesį sumažėjęs elektros suvartojimas, dideli saulės bei vėjo jėgainėse pagamintos energijos kiekiai.

„Krintančioms kainoms Baltijos šalyse taip pat įtakos turėjo ketvirtadaliu sumažėjusi kaina Švedijoje bei Suomijoje, kur vėjo generacija taip pat išliko didelė“, – teigė L. Varanavičius.

Vidutinė elektros rinkos kaina Lietuvoje vasarį, palyginti su sausiu, mažėjo 28 proc. iki 104,7 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pat kaip, Estijoje – 104,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina per mėnesį sumažėjo 3 proc. ir buvo 90,2 euro.

Vis dėlto elektros kainos Lietuvoje išlieka didesnės nei 2020-ųjų ar 2021-ųjų vasarį, kai jos siekė atitinkamai 28 bei 59 eurus. Pasak L. Varanavičiaus, didesnės kainos išlieka dėl aukštų gamtinių dujų kainų, kurios, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Europoje šoktelėjo beveik dvigubai.

„Elektros kainos išlieka didesnės nei praėjusiais metais dėl aukštų dujų kainų, kurios Olandijos TTF aikštelėse stabiliai laikėsi apie 75 eurų už MWh, o Lietuvoje vasario viduryje buvo nukritusios iki 77 eurų už MWh. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Europoje dujų kainos šoktelėjo beveik dvigubai, o Baltijos šalių aikštelėse dujų kaina augo lėčiau – 13 proc. vasario pabaigoje“, – teigė L. Varanavičius.

Elektros suvartojimas vasarį Lietuvoje mažėjo vidutiniškai 4  proc. iki 1057 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros suvartojimo.

Lietuvoje vasarį elektros gamyba sumažėjo 6 proc. – iki 401 GWh: vėjo elektrinės pagamino 45 proc., šiluminės elektrinės – 17 proc., hidroelektrinės ir saulės elektrinės – 17 proc., Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė pagamino 10 proc., o likusios elektrinės – 11 proc. elektros energijos. Atsinaujinanti gamyba sudarė 62 proc. visos vietinės elektros generacijos.

Importo srautas sudarė 66 proc. šalies suvartojimo, jis per mėnesį mažėjo 13 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 42 proc., iš Latvijos – 37 proc., iš trečiųjų šalių – apie 19 proc., o iš Lenkijos Lietuva importavo 2 proc.

Elektros eksportas mažėjo 2 proc., didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (98 proc.), likusi dalis pateko į Švediją (1 proc.) bei Latviją (1 proc.).