Tai numato elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ parengta Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto veikimo paslaugų koncepcija, kuri antradienį pristatoma rinkai.
„Ruošiamės naujam energetikos sistemos atsparumo žingsniui, taip vadinamai energetinių salų koncepcijai – gebėjimui dirbti Lietuvai tam tikrose salose. Pavyzdžiui, vienam regionui dėl kažkokių priežasčių atsikabinus nuo elektros sistemos koncepcija leistų tam regionui veikti (savarankiškai – BNS). Arba visa Lietuva subyrėtų į septynias skirtingas salas, kuri kiekviena galėtų veikti ir užtikrinti bent jau minimalų tiekimą vartotojams“, – žurnalistams sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
„Galvojame vietoj centralizuoto veikimo pereiti į decentralizuotą veikimą esant kritinei situacijai“, – teigė jis.
Koncepcija numato visą Lietuvą padengiančią septynių salų elektros sistemą – skirtingi regionai galėtų veikti nepriklausomai vienas nuo kito, kai sutrinka tiekimas pagrindiniu 330 kilovoltų perdavimo tinklu, pavyzdžiui, dėl gamtos stichijos ar sabotažo.
Numatoma sudaryti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos–Mažeikių, Šiaulių–Panevėžio, Alytaus, Jurbarko ir Utenos energetines salas. Jos būtų formuojamos pagal perdavimo tinklo struktūrą ir pagrindinius mazgus.
„Litgrid“ planuoja, kad 10 elektrinių skirtingose šalies vietose pastatys geriausią kainą konkurse pasiūlę rinkos dalyviai. Šios jėgainės izoliuoto veikimo paslaugą pradėtų teikti maždaug 2033 metais, ją operatorė pirktų 15 metų.
„Vystytumėme komerciniu pagrindu. Vystytojai konkuruotų dėl šitos paslaugos teikimo ir „Litgrid“ pirktų šitas paslaugas. Sudarytume 15 metų kontraktą, vadinasi, investuotojams, vystytojams garantuotume iš esmės tam tikras pajamas 15 metų. Tikimės, kad tai sulauks dėmesio rinkoje ir jei konkursas įvyktų 2028 metais, pirmų elektrinių tikėtumėmės per penkerius metus – jau 2033 metais jos galėtų pradėti veikti“, – aiškino A. Šemeškevičius.
Pasak jo, jėgainės turės būti lanksčios – gebėti įsijungti per pusvalandį bei visuomet būti prieinamos. Kiekvienos jų galia turės siekti nuo 50 iki 100 megavatų, o dėl jų tipo galės apsispręsti pats vystytojas.
„Seno tipo elektrinės nėra tinkamos. Šiandien populiariausios pasaulyje yra dujų pagrindu dirbančios, bet esame technologiškai neutralūs: tai galėtų būti vandenilio, biometano ar kažkokio skysto kuro, čia nededame jokių apribojimų. Esmė, kad atitiktų technines charakteristikas – greitai pasileistų“, – aiškino A. Šemeškevičius.
Be to, anot įmonės vadovo, elektrinės galės dalyvauti rinkoje teikdamos balansavimo paslaugas, padės sušvelninti elektros kainų pikus, mažinti vidutines didmenines kainas.
Operatorės teigimu, iki 2028 metų taip pat planuojama modernizuoti ir izoliuotam veikimui pritaikyti keturias jau veikiančias elektrines Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdos regione, pavyzdžiui, jose įrengiant generatorius ir aušinimo sistemas – tai leistų dar iki visiško projekto įgyvendinimo sukurti keturias energetines salas.
„Pirmas etapas yra išnaudoti esamus gamybos pajėgumus. Jiems reikia papildomų investicijų, kad galėtų tos elektrinės pakilti, jeigu tiesiog nebūtų elektros tiekimo toje vietoje“, – sakė A. Šemeškevičius.
Bendrovės skaičiavimu, nuo 2033 metų šių paslaugų įtaka perdavimo tarifui siektų 0,67 cento už kilovatvalandę.
Anot „Litgrid“, pradedant pasiruošimą energetinių salų režimui dar turės būti patobulinta teisinė bazė. Tikimasi, jog parlamentas būtinus įstatymų pakeitimus priims dar šiemet, o aukcionai bus skelbiami kitąmet.
Pasak A. Šemeškevičiaus, projektą paskatino vasarą siautusios audros patirtis, geopolitinė įtampa bei su Rusijos smūgiais energetikos objektams susiduriančios Ukrainos patirtis.
Viešas koncepcijos pristatymas rinkai planuojamas lapkričio 25 dieną, o atnaujintą modelį preliminariai numatyta paskelbti 2027 metų sausio viduryje.
Lukas Savickas: energetinių salų projektą turės palaikyti skirtingos valdžios
Elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ paviešinus septynių Lietuvos energetinių salų koncepciją, numatančią iki 2033 metų pastatyti 10 naujų elektrinių, energetikos ministras Lukas Savickas pabrėžia, kad svarbų šalies saugumui projektą turės palaikyti skirtingos valdžios.
„Energetinių salų sukūrimas yra bene svarbiausias šios ir ateinančių Seimo bei Vyriausybės kadencijų darbas stiprinant šalies energetikos infrastruktūros atsparumą.
„Tai ilgalaikis valstybės saugumo projektas, kuriam reikės nuoseklių sprendimų ir tęstinumo, nepriklausomai nuo politinių ciklų. Mūsų atsakomybė šiandien yra pradėti šį darbą ir užtikrinti jo įgyvendinimą“, – pranešime antradienį sakė L. Savickas.
„Investicijos vertę matuojame tuo, ar krizės metu veiks būtiniausios paslaugos, ar žmonės galės palaikyti ryšį ir pasirūpinti šeima. Tokiam pasirengimui reikia metų, todėl sprendimus turime priimti dabar, o pradėtą darbą nuosekliai tęsti per ateinančias kadencijas“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, „Litgrid“ antradienį paskelbė viešąją rinkos konsultaciją elektros energetikos sistemos izoliuoto veikimo paslaugų koncepcijos – ji numato iki 2033 metų visoje šalyje pastatyti bendros 800 megavatų (MW) galios elektrines, kurios avarinių situacijų metu galėtų savarankiškai per pusvalandį užtikrinti laikiną elektros tiekimą skirtinguose šalies regionuose.
Anot L. Savicko, Energetikos ministerija jau pateikė derinti tai numatančias Elektros energetikos įstatymo pataisas. Tikimasi, kad jos bus priimtos dar šiemet.
Pasak ministro, projektas stiprintų elektros sistemos saugumą, o būtinybę gaminti elektrą skirtingose šalies vietose įrodo karas Ukrainoje, kurioje Rusija dažnai smūgiuoja energetikos objektams.
„Ukrainos patirtis rodo, kaip svarbu paskirstyti elektros gamybą skirtinguose regionuose ir išlaikyti tiekimą net patyrus didelių sutrikimų. Šias pamokas turime paversti konkrečiais sprendimais Lietuvoje“, – aiškino L. Savickas.
Koncepcija numato visą Lietuvą padengiančią septynių salų elektros sistemą – skirtingi regionai galėtų veikti nepriklausomai vienas nuo kito, kai sutrinka tiekimas pagrindiniu 330 kilovoltų perdavimo tinklu, pavyzdžiui, dėl gamtos stichijos ar sabotažo.
„Litgrid“ planuoja, kad 10 elektrinių skirtingose šalies vietose pastatys geriausią kainą konkurse pasiūlę rinkos dalyviai. Šios jėgainės izoliuoto veikimo paslaugą pradėtų teikti maždaug 2033 metais, ją operatorė pirktų 15 metų.
Kiekvienos jų galia turės siekti nuo 50 iki 100 megavatų, o dėl jų tipo galės apsispręsti pats vystytojas.
Investicijos į elektrines, „Litgrid“ skaičiavimais, dabartinėmis kainomis siektų 880 mln. eurų.
Pabrėžiama, kad prireikus elektrinės galės dalyvauti rinkoje teikdamos balansavimo paslaugas, padės sušvelninti elektros kainų pikus, mažinti vidutines didmenines kainas.
Be to, iki 2028 metų taip pat planuojama modernizuoti ir izoliuotam veikimui pritaikyti keturias jau veikiančias elektrines Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdos regione, pavyzdžiui, jose įrengiant generatorius ir aušinimo sistemas – tai leistų dar iki visiško projekto įgyvendinimo sukurti keturias energetines salas.
„Ignitis grupė“ domisi „Litgrid“ energetinių salų projektu, dalyvaus konsultacijose
Elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ paviešinus septynių Lietuvos energetinių salų koncepciją, numatančią iki 2033 metų pastatyti 10 naujų elektrinių, valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ teigia besidominti projektu bei žada įsitraukti į rinkos konsultaciją.
„Nagrinėjame naujų pajėgumų vystymo perspektyvas Baltijos šalyse“, – antradienį komentare BNS teigė „Ignitis grupė“.
„Neseniai buvo viešai paskelbta apie svarstomą galimybę vystyti dujinės elektrinės projektą Estijoje, domimės ir kitų panašių projektų galimybėmis regione. Be abejo, aktyviai dalyvausime ir „Litgrid“ konsultacijose dėl naujų elektrinių vystymo ir energetinių salų kūrimo Lietuvoje“, – pranešė grupė.
Remdamasi Estijos visuomeniniu transliuotoju BNS rašė, „Ignitis grupės“ antrinė įmonė Estijoje „Ignitis Eesti“ svarsto plėtoti 200 megavatų (MW) dujinę elektrinę, – ją šios šalies operatorė „Elering“ svarsto statyti siekiant užsitikrinti elektros gamybą, jei sutriktų jos tiekimas.
„Litgrid“ antradienį paskelbė viešąją rinkos konsultaciją dėl elektros energetikos sistemos izoliuoto veikimo paslaugų koncepcijos – ji numato iki 2033 metų visoje šalyje pastatyti bendros 800 megavatų (MW) galios elektrines, kurios avarinių situacijų metu galėtų savarankiškai per pusvalandį užtikrinti laikiną elektros tiekimą skirtinguose šalies regionuose.
„Ignitis grupė“ pabrėžia norinti prisidėti prie projektų, kurie stiprina energetikos sistemos saugumą, didina balansavimo paslaugų pasiūlą, taip pat planuoja tęsti saulės ir vėjo jėgainių plėtrą.
Koncepcija numato visą Lietuvą padengiančią septynių salų elektros sistemą – skirtingi regionai galėtų veikti nepriklausomai vienas nuo kito, kai sutrinka tiekimas pagrindiniu 330 kilovoltų perdavimo tinklu, pavyzdžiui, dėl gamtos stichijos ar sabotažo.
„Litgrid“ planuoja, kad 10 elektrinių skirtingose šalies vietose pastatys geriausią kainą konkurse pasiūlę rinkos dalyviai. Šios jėgainės izoliuoto veikimo paslaugą pradėtų teikti maždaug 2033 metais, ją operatorė pirktų 15 metų. Kiekvienos jų galia turės siekti nuo 50 iki 100 megavatų, o dėl jų tipo galės apsispręsti pats vystytojas.
Pabrėžiama, kad prireikus elektrinės galės dalyvauti rinkoje teikdamos balansavimo paslaugas, padės sušvelninti elektros kainų pikus, mažinti vidutines didmenines kainas.
Be to, iki 2028 metų taip pat planuojama modernizuoti ir izoliuotam veikimui pritaikyti keturias jau veikiančias elektrines Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdos regione, pavyzdžiui, jose įrengiant generatorius ir aušinimo sistemas – tai leistų dar iki visiško projekto įgyvendinimo sukurti keturias energetines salas.
Naujausi komentarai