- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Litgrid“ į Lietuvą atgabeno antrąjį energetinę nepriklausomybę stiprinantį autotransformatorių
-
„Litgrid“ į Lietuvą atgabeno antrąjį energetinę nepriklausomybę stiprinantį autotransformatorių
-
„Litgrid“ į Lietuvą atgabeno antrąjį energetinę nepriklausomybę stiprinantį autotransformatorių
-
„Litgrid“ į Lietuvą atgabeno antrąjį energetinę nepriklausomybę stiprinantį autotransformatorių
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ į Lietuvą atgabeno antrąjį itin galingą autotransformatorių, skirtą Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimui. Šis šalies energetinę nepriklausomybę didinantis projektas yra vienas svarbiausių Lietuvai siekiant sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais, sakoma pranešime.
„LitPol Link“ išplėtimui iš viso reikalingi trys tokie autotransformatoriai. Pirmasis Lietuvą pasiekė gegužės viduryje, o trečiojo laukiama vasaros pabaigoje.
„Pirmasis autotransformatorius šiuo metu montuojamas „LitPol Link“ keitiklių stotyje ir jau netrukus šalia jo bus įrengtas ir antrasis. Tai itin svarbus žingsnis, kadangi, sumontavę du autotransformatorius, techniškai turėsime galimybę, prireikus, veikti sinchroniniu režimu su Lenkijos elektros energetikos sistema. Trečiojo autotransformatoriaus funkcija bus rezervinė. Taigi antrojo autotransformatoriaus įrengimas padidins Lietuvos elektros sistemos saugumą ir savarankiškumą, ir tai yra svarbus žingsnis sinchronizacijos projekto įgyvendinimo link“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatorius pagamintas „General Electric“ gamykloje Gebzėje, Turkijoje. Penktadienį jis buvo atplukdytas į Klaipėdos jūrų uostą. Kaip ir pirmasis įrenginys, Klaipėdos konteinerių terminale jis buvo pakrautas į baržą ir plukdomas Nemunu iki Kauno krovinių uosto. Kaune 164 tonas sveriantis autotransformatorius buvo perkeltas ant vilkiko ir specialios platformos sąstato, kuris antradienį ryte nugabeno krovinį į Alytaus rajone esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį.
Iš viso „LitPol Link“ bus sumontuoti trys tokie autotransformatoriai. Be jų įrengimo, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektas apima 400/330/10 kV Alytaus pastotės 400 kV skirstyklos bei 330/110/10 kV Alytaus pastotės 330 kV skirstyklos išplėtimą, 330 kV ir 110 kV elektros linijų rekonstrukciją. Bendros projekto investicijos siekia 22,5 mln. eurų, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Įrengti autotransformatorius reikia tam, kad po sinchronizacijos 2025 metais „LitPol Link“ jungtis galėtų veikti sinchroniniu režimu su Lenkijos tinklais. Šalia Alytaus esanti elektros infrastruktūra – kertinė visam sinchronizacijos projektui, kadangi būtent „LitPol Link“ jungtis užtikrins žemyninės Europos ir Baltijos šalių tinklų darbą sinchroniniu režimu.
„LitPol Link“ jungties išplėtimas yra vienas iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektų, kurie apima naujos jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.
Šiuo metu 3 iš sinchronizacijos projektų jau yra įgyvendinti. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba ir 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija. Iš viso šiuo metu baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizacijai reikalingų darbų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą1
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...