Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą labiausiai lėmė sumažėjusi atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.

„Birželio antroje pusėje Lietuvoje stebėjome mažesnę vėjo generaciją. Taip pat įdomu, kad esant itin aukštai oro temperatūrai saulės elektrinių efektyvumas mažėja. Iš dalies dėl to birželio paskutinėmis dienomis, kai oro temperatūra siekė trisdešimt laipsnių karščio, saulės jėgainės gamino apie aštuoniasdešimt procentų mažiau, palyginti su birželio viduriu“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Birželį vėjo jėgainių generacija sumažėjo 44 proc. iki 61 gigavatvalandės (GWh), tuo metų saulės elektrinės pagamino 3 GWh daugiau nei gegužę – 44 GWh.

Dar viena kainų augimo priežastis – iki 40 proc. apriboti dujotiekio „Nord Stream 1“ pajėgumai.

„Rusams apribojus „Nord Stream 1“ dujotiekį iki keturiasdešimties procentų pajėgumo ir planuojant liepos viduryje jį atjungti remontui, kyla nerimo, ar dujotiekis sugrįš po remonto. Taip pat, ar Europos Sąjunga spės pasiruošti artėjančiai žiemai“, – teigė L. Varanavičius.

Pasak jo, birželio mėnesio pirmoje pusėje dujų kainos siekė apie 90 eurų už MWh, o mėnesio pabaigoje siekė virš 130 eurų už MWh.

Dujinės šiluminės elektrinės birželį Lietuvoje pagamino 33 proc. elektros, vėjo jėgainės – 24 proc., hidroelektrinės – 21 proc., saulės elektrinės – 17 proc., likusios elektrinės – 4 proc.

Elektros suvartojimas birželį, palyginti su geguže, mažėjo vidutiniškai 1,6 proc. iki 878 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 27 proc. šalies elektros suvartojimo. Visa gamyba sumažėjo 10 proc. iki 251 GWh.

Importo srautas sudarė 72 proc. šalies suvartojimo, jis per mėnesį mažėjo 3 proc. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 53 proc., iš Latvijos – 35 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos Lietuva importavo 12 proc.

Elektros eksportas mažėjo 17 proc., didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (97 proc.), likusi dalis pateko į Latviją (3 proc.).