- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kovą patvirtinus tvarką, „Litgrid“ skelbia priėmusi 30 komercinių vystytojų prašymų prie perdavimo tinklo prijungti 3,2 gigavato (GW) galios saulės ir vėjo elektrinių bei kaupimo įrenginių.
Šiuose prašymuose numatyta įrengti saulės elektrinių galia siekia 1 GW, vėjo – 1,65 GW, kaupiklių – 0,55 GW, pranešė „Litgrid“.
Kovo 13–19 dienomis „Litgrid“ sulaukė iš viso 63 prašymų prie prijungti 7,5 gigavato (GW) galios įrenginių – kitus prašymus bus prašoma patikslinti.
Pasak „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovo Igno Junevičiaus, dažniausiai pastebimi su žemėtvarkos dokumentais susiję trūkumai.
„Teikiant prašymus vystytojai turi kartu pateikti ir visų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės planus, vėjo elektrinių atveju pridėti žemės sklypų planuose nubraižytus elektrinių pamatus. Šią informaciją pateikė ne visi vystytojai arba ji buvo nepilna“, – pranešime teigė I. Junevičius.
„Taip pat pastebėjome, kad dalies vystytojų pateikti savivaldybių leidimai yra nepakankamiems plotams pagal jų norimą vystyti elektrinės dydį. Pasitaikė atvejų ir kuomet su prašymu nebuvo pateikti jokie reikiami dokumentai“, – pridūrė jis.
Pasak I. Junevičiaus, artimiausiu metu ketinama viešai paskelbti prašymų ir priskirtų prioritetų sąrašą, o pirmasis prašymų teikimo ciklas truks iki birželio.
„Tuomet visiems tinkamai patiektiems prašymams (...) bus priskiriamas prioriteto eilės numeris ir pagal turimus pralaidumus perdavimo tinkle kviesime vystytojus sudaryti galią tinkle rezervuojančius ketinimų protokolus“, – teigė I. Junevičius.
Pasak „Litgrid“ šiuo metu visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, Lietuvoje viršija 1,7 gigavato (GW) ir sudaro daugiau nei trečdalį viso elektros gamybos pajėgumo.
Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3,7 GW saulės ir 2,1 GW vėjo leistinos generuoti galios, dar 1,4 GW numatyti dviem jūrinio vėjo parkams.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 metais Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti bent 4,4 GW saulės ir 5 GW vėjo elektros gamybos pajėgumų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai3
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...