- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalys, tęsdamos derybas dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, privalo išsaugoti vienybę ir negalima leisti, kad nesutarimai kliudytų trijų šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa, sako elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.
Viešumoje pastaruoju metu diskutuojama dėl to, ko turi siekti Lietuva derybose su Estija ir Latvija: ar solidaraus Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto, ar sutikti su tuo, kad šios dvi valstybės tik palaikytų Lietuvos poziciją, pavyzdžiui, su elektros kilmės garantijų sistema.
Pasak D. Virbicko, Lietuvos priimtam vadinamajam „antiastraviniam“ įstatymui, kuriuo šalis sustabdo prekybą elektra su Baltarusija, kai tik ten pradės veikti Astravo AE, reikalingas susitarimas su Latvija ir Estija, tačiau ir dabar aptariama jo versija jau leidžia pasiekti Lietuvos tikslų.
„Jeigu liekame be susitarimo, į Latviją ateina elektra ir kaip nori, taip keliauja. Jeigu turime tą susitarimą, kuris dabar pateiktas viešai diskusijai, viešam teismui, – turime kilmės garantijas, kilmės mokestį, reikia dar daug dirbti, kad tos kilmės garantijos veiktų, reikia važiuoti pas austrus nusikopijuoti jų sistemą, bet bent yra už kur užsikabinti“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė D. Virbickas.
Jis pažymėjo, kad kol kas nėra sukurta nei elektros kilmės garantijų sistema, nesusitarta ir dėl didesnio mokesčio elektrai iš trečiųjų šalių.
„Niekas nėra šiandien dienai pasirašyta ir dėl nieko nėra galutinai susitarta. Bet yra vienas dalykas, dėl ko susitarta ir kuris keliauja pilnu tempu, – penkeri metai liko kantriai kantriai dirbti, nesusipykti su kaimynais, išlaikyti vienybę ir padaryti sinchronizacijos projektą“, – tvirtino D. Virbickas.
„1,2 mlrd. eurų guli pas Komisiją (Europos Komisiją – BNS) ant stalo, kuri labai akylai stebi šiuos procesus ir labai akylai seka, kaip Baltijos šalys išlaiko vienybę ir eina sutartu keliu link sinchronizacijos“, – pridūrė „Litgrid“ vadovas.
Pasak jo, reikia daryti viską, kad „tas traukinys, kuris stovi ant bėgių sinchronizacijos link būtų padarytas“, jis perspėjo, kad šio projekto sužlugdymas ir būtų tikroji Lietuvos išdavystė energetikoje.
„Litgrid“ vadovas teigė, kad kalbant apie Astravo elektros patekimą į Lietuvą būtina skirti fizinių ir komercinių elektros srautų sąvokas. Pasak jo, „antiastravinis“ įstatymas skirtas būtent pastariesiems, savo ruožtu fizinių jungčių konfigūracija keisis jau po sinchronizavimosi su Europa.
„Net ir Latvijai bei Estijai tiesiai šviesai pasakius „nepirksime elektros“ ir net įsivedus įstatymą kaip Lietuva, fiziniai srautai nuo to visiškai nepasikeis, nes fizikos dėsnių nepakeis nei įstatymai, nei deklaracijos. Fizikos dėsnius „pakeisime“ tada, kai sinchronizuosimės ir atsijungsime visos Baltijos šalys“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Virbickas.
Konferencijoje penktadienį jis dar kartą pabrėžė, kad pagal Lietuvos teisės aktus Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) infrastruktūra negali būti naudojama jokiais atvejais Astravo AE rezervų tikslais.
„Nesvarbu, ar tai yra komercinė prekyba tarp dieninės-naktinės elektros, ar tai avarinė situacija. Ten netgi techniškai išmontuota automatika, kuri paprastai veikdavo, jeigu avariškai atsijungdavo tokio dydžio objektai kaip Astravo atominė elektrinė“, – aiškino „Litgrid“ vadovas.
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo bendrovės gegužės pabaigoje pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką antrajam sinchronizavimo projekto etapui finansuoti, šiame etape didžiausių investicijų pareikalaus Lietuvos-Lenkijos naujas jūrinis elektros kabelis „Harmony Link“. Europos Komisijos sprendimo dėl finansavimo tikimasi rudenį.
Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu priklauso posovietiniam BRELL žiedui ir ketina iki 2025 metų sinchronizuotis su žemynine Europa. Bendra viso projekto vertė sieks apie 1,65 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių4
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...