- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per 10 metų tenkanti investicijų dalis sudaro 650 mln. eurų, sako elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis.
Kaip penktadienį žurnalistams sakė R. Štilinis, iš 1,5 mlrd. eurų, reikalingų sinchronizacijai įgyvendinti, Lietuvai tenka didesnioji investicijų dalis.
„Iš 1,5 mlrd. eurų yra skirtingos investicijų kiekis pagal kiekvieną šalį, tai praeitą savaitę „Litgrid“ parengė 10 metų plėtros planą ir ten suskaičiavo labai tiksliai, kokia yra lietuviškoji sinchronizacijos dalis, nuo 2019 iki 2028 metų yra 650 mln. eurų įtraukiant visus tris etapus ir visus projektus. Iš pusantro milijardo mums bus didesnioji dalis tenkanti, nes ir kabelis ateina į Lietuvą, ir vidinius tinklus reikia stiprinti, ir sinchroninius kompensatorius“, – kalbėjo R. Štilinis.
Pasak jo, perdavimo tinklo tarifas po sinchronizacijos turėtų išlikti stabilus.
„Mes išdėstome laike 650 mln. eurų ir perdavimo tinklo tarifas turėtų išlikti praktiškai stabilus, jei jis dabar 2019 metais yra 0,4 cento už kilovatvalandę (kWh), tai 2026 metais po sinchronizacijos irgi turėtų būti labai panašus – 0,4 cento už kWh“, – tęsė R. Štilinis.
Sinchronizacijos įgyvendinimo data – iki 2025 metų. Pagal pasirašytą sutartį EK iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės Lietuvai, Latvijai ir Estijai pirmajam projekto etapui skyrė 323 mln. eurų.
Antrajame ir trečiajame etapuose maksimalus lėšų poreikis gali siekti iki 1,075 mlrd. eurų. Tam Europos infrastruktūros tinklų priemonei 2020 metais taip pat bus teikiama paraiška.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...