Vyriausybė nuo liepos 1 dienos didina minimalią mėnesinę algą dar 25 eurais – iki 325 eurų. O Seime gali būti priimtos socialdemokrato Algirdo Syso parengtos Valstybinio socialinio draudimo pataisos, didinančios įmokas „Sodrai“ tiems, kurie uždirba mažiausiai. Jei pataisos bus priimtos, puse ar ketvirčiu etato dirbantys asmenys turės mokėti ne mažesnius mokesčius nei tie, kurie dirba pilnu etatu. Ko siekiama šiomis pataisomis? „Dėmesio centre“ vyko pokalbis su Seimo vicepirmininku Algirdu Sysu ir Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.

– Pone Šilėnai, minimalios algos didinimas kas pusmetį jau tapo norma. Ji bus didinama nuo liepos, panašu, kad 25 eurais, ir vėl didės nuo kitų metų pradžios. Kaip tai vertinate?

– Labai neigiamai. Ne vienas mūsų atliktas tyrimas rodo, kad tai sukels ir neigiamų pasekmių. Tai jau matome dabar, nes daugėja žmonių, dirbančių ne pilną darbo dieną.

Nuo 2012 metų pradžios, kai prasidėjo minimalios algos didinimo vajus, žmonių, dirbančių ne visą darbo dieną, skaičius padidėjo  apie 15 procentų, dabar  tokių yra apie 235 tūkstančiai. Manau, politikai žaidžia politinius žaidimus vis didinami minimalią algą, nors galėtų kartą ir visiems laikams prilyginti neapmokestinamą pajamų dydį minimaliai mėnesinei algai. Tą mes jau seniai siūlėme. Tai padarius būtų padedama mažiausiai uždirbantiems ir nebūtų didinama našta verslui. Dabar valstybė yra „geradarys“, švaistantis didesnį atlyginimą ne savo rankomis.

– Pone Sysai, paaiškinkite savo siūlymų logiką. Kodėl Jūs siekiate, kad ir puse etato dirbantys mokėtų didesnius mokesčius? 

– Šiose pataisose kalbama apie žmones, kurie dirba visą mėnesį ir uždirba viso labo 50 – 150 eurų. Noriu pabrėžti, kad nemokant mokesčių už šiuos darbuotojus, jiems neskaičiuojamas darbo stažas.

2011 metais buvo 22 procentai asmenų, kurie į pensiją išėjo neturėdami būtinojo  darbo stažo. O pernai tokių buvo jau 27 procentai. Tai – asmenys, kurie sugebėjo nemokėti mokesčių ir jiems pensijas turi mokėti kiti mokesčių mokėtojai.

– Bet ar neatsitiks taip, kad žmogus apskritai neteks darbo, jei jo darbo vieta darbdaviui taps dvigubai brangesnė?

– Estijoje tokia tvarka buvo įvesta dar 2009 metais. Be to, estai moka ne 31 procentą, o 33 ir nuo 350 eurų. Nuo to laiko nedarbo lygis Estijoje sumažėjo iki 6 procentų.

– Pone Šilėnai, ką Jūs manote apie siūlomas pataisas?

– Jei darome prielaidą, kad dirbantys nepilną darbo dieną slepia mokesčius, tuomet paklausiu, ką daro 57 tūkstančiai darbuotojų, dirbančių nepilną darbo dieną viešajame sektoriuje? Ar ir čia yra šešėlis? Daugelis žmonių iš tiesų dirba ne visą dieną, nes jų darbas toks.

A. Sysas: Ar Jūs įsivaizduojate, kad už 100 ar už 150 eurų per mėnesį įmanoma gyventi, išlaikyti šeimą? Būkim „biedni“, bet teisingi. Po 30 metų toks žmogus ateis ir pasakys – aš dirbau 30 metų, mokėjau mokesčius. Taip, jis mokėjo, bet daug mažesnius negu reikia bent baziniam dydžiui.

– Pone Sysai, ar buvo atlikta kokia nors analizė, kaip šios pataisos veiks  darbo vietų kūrimą, verslą regionuose?

– Šiandien darbo jėgos trūksta. Pavyzdžiui, renovacijos procesas stringa dėl nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumo.

Ž. Šilėnas: Mano nuomone, tai – eilinis mokesčių pakėlimas, tik dabar taikomasi ne į turtinguosius, ką mėgsta daryti A. Sysas, o į dirbančius puse etato. O kalbant apie Estijos pavyzdį nereikėtų pamiršti, kad estai dar 2008–2009 metais smarkiai liberalizavo darbo kodeksą ir būtent tai lėmė teigiamus pokyčius Estijos darbo rinkoje.

Lietuvoje oficialus nedarbas didelis, bet darbuotojų trūksta. Tai jau kita problema – struktūrinis nedarbas, yra žmonių, kurie nedirba ir niekada nedirbs, nes taip jiems patogiau. A. Sysas išties užčiuopė rimtą problemą, tačiau jos sprendimo būdas vargu ar pasiteisins. Nes tiems, kurie dirba puse etato, dėl nuolatinio minimalios algos kėlimo darbdavys neišgalės mokėti daugiau ir jie gali visai netekti darbo. 

– Pone Sysai, kaip mokesčių didinimas gali didinti užimtumą?

– Šiuo atveju kalbame ne apie užimtumą o apie tai, kad sąžiningus mokesčių mokėtojus dalis žmonių „apvagia“. Šiandien jie nesumoka mokesčių „Sodrai“, o po kurio laiko gaus išmokas. Nežinau, kiek uždirba Laisvosios rinkos instituto prezidentas, bet apie 10 tūkstančių vadovų uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga. Jūs tuo tikite?

Ž. Šilėnas. Tai normalu. Pavyzdžiui, įsteigiama uždaroji akcinė bendrovė, kuri kol kas nevykdo veiklos. Ji turi turėti vadovą. Kadangi įmonė nevykdo veiklos, tam vadovui skiriamas mažas atlyginimas.

Kita vertus, sutinku su A. Sysu, kad yra nesąžininga kai žmogus, mokėjęs „Sodrai“ labai maža ir tas, kuris mokėjo daug, gauna panašią pensiją. Galima diskutuoti, kalbėtis, kokios iš tiesų turėtų būti įmokos. Bet dabar A. Sysas elgiasi kaip Marija Antuanetė, kuri, pritrūkus duonos, liepė valgyti pyragus. Ir čia panašiai – nesugebi sumokėti minimalios algos, tai tau dar mokesčius padidinsime.

– Pone Sysai, noras kelti mokesčius visuomenei gali pasirodyti veidmainiškas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete jau pritarta siūlymui valstybės politikams kompensuoti ekonominės krizės laikotarpiu prarastas pajamas. Kaip šiame kontekste atrodo noras kelti mokesčius?

– Aš savo siūlomas pataisas registravau akcentuodamas, kad tie žmonės yra nedrausti. Mes jau šiandien dėl tokią turime problemų, o rytoj turėsime jų dar daugiau.

– Bet ar Jūs pritariate siūlymui kompensuoti Seimo narių ir kitų politikų krizės laikotarpiu prarastas pajamas?

– Taip, jeigu krizės laikotarpiu iš visų atėmė, tai visiems turi ir kompensuoti. Išimčių negali būti. Bet kuris Seimo narys, baigęs kadenciją ir nuėjęs į teismą, kompensaciją prisiteis. Nevaidinkime, kad 141 parlamentaras kažką išgelbėja arba apvagia.

– Pone Šilėnai, ar yra padoru kalbėti apie mokesčių didinimą net ir tiems, kurie dirba puse etato, uždirba mažai ir tuo pat metu priimti įstatymą, kuris kompensuoja valstybės politikų, gaunančių 2,5– 3 tūkstančius eurų per mėnesį, prarastas pajamas?

– Valdžios atstovai kartais gyvena kažkokioje alternatyvioje realybėje. O kas kompensuos žmonėms, kurie krizės metu dirbo privačiame sektoriuje? Jiems irgi buvo sumažinti atlyginimai, bet niekas nekalba apie jokias kompensacijas.

A. Sysas: Tai Konstitucinis Teismas nusprendė, kad įstatymas, kuriuo buvo sumažintas atlyginimas valstybės ir savivaldybės pareigūnams, prieštarauja Konstitucijai. Jokių naujų teisės aktų dėl to Seimas nepriėmė.

A. Šilėnas: Galbūt šiuo atveju parlamentarai ir išsisuks, nes taip paskelbė Konstitucinis Teismas, bet apskritai išlaidos viešajam sektoriui yra nuolat didinamos.