Azartinius žaidimus organizuojančių įmonių pajamos, lyginant su praėjusiais metais, augo. Tokius duomenis skelbia Lošimų priežiūros tarnyba. Daugiausiai augo riboto išlošimo, B kategorijos, automatų salonų pajamos – beveik 15 proc.

Nacionalinės žaidimų ir lošimų verslo asociacijos valdybos pirmininko Samoilo Kaco teigimu, augimas skirtinguose lošimų sektoriuose buvo skirtingas. Tai lėmusios priežastys taip pat skiriasi.

„Žiūrint pagal sektorius, stalų [pajamų] augimas lošimų namuose – 5,8 proc., A kategorijos automatų pajamos net sumažėjo 0,4 proc., B kategorijos automatų [pajamų] augimas – 14,7 proc., lažybų – 6,7 proc. ir loterijų – 21,8 proc.

Kadangi atstovauju B kategorijos automatams, galiu pasakyti, kad, palyginus su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, salonų skaičius padidėjo 18, automatų skaičius – 260 papildomai tuose salonuose. Jeigu kalbėtume apie automatus, gana didelę dalį [pajamų] augimo lėmė plėtra, kitą dalį – pajamos iš esamų salonų“, – teigia S. Kacas.

Didelę dalį B kategorijos lošimo salonų pajamų augimo lėmė salonų plėtra. Tačiau, pasak S. Kaco, didesnei plėtrai trukdo griežti įstatymai.

„Automatų sektoriaus geografija yra apribota maždaug pusėje Lietuvos savivaldybių. Pusė yra rajonų centrai ir didmiesčiai. Likusi Lietuvos teritorija, 30 savivaldybių iš 60, neturi nė vieno legalaus automato. Šis sektorius galėtų įnešti daug daugiau pajamų į valstybės biudžetą, jei rinkos reguliavimas būtų šiek tiek protingesnis ir teisingesnis“, – mano Nacionalinės žaidimų ir lošimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas.

Jis dėsto, kad dabar reikalaujama, jog lošimo namuose būtų ne mažiau kaip dešimt automatų. Mažesniame mieste, S. Kaco manymu, dešimt automatų negali dirbti ekonomiškai. „Paprasčiausiai pajamų ir sąnaudų balansas yra minusinis: sąnaudos yra didesnės negu pajamos. Todėl jų ten ir nėra“, – aiškina S. Kacas.

Specialisto nuomone, mažesniuose miestuose turėtų būti leidžiamas mažesnis automatų skaičius. Esą tuomet jų galėtų atsirasti, ir tai papildytų valstybės biudžetą. Be to, pasak S. Kaco, būtų įkurta nemažai darbo vietų.

Loterijų pajamas didino ir jų didesnė įvairovė

Per metus išaugo ir loterijų pajamos. Lošimų priežiūros tarnyba skaičiuoja, kad loterijų organizatoriai gavo penktadaliu daugiau pajamų nei pernai tuo pačiu metu. Didžiausią loterijų dalį užimančio organizatoriaus „Olifėja“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas sako, kad pajamas augino didesnė žaidimų įvairovė.

„Mes siūlėme naujus produktus, ypač – momentinės loterijos žaidimų. Tai [didesnės pajamos – LRT.lt] didžiąja dalimi susiję su tuo. Žinoma, paveikė ir mūsų didieji laimėjimai „EuroJackpot“, kur lietuviams pasisekė laimėti 7,5 mln. eurų. Tai iš tiesų didžiausias laimėjimas Lietuvoje. Tai irgi davė toną žaidėjams, kad, pasirodo, [laimėti] galima“, – sako D. Kazlauskas.

Nors organizatorių pajamos didėjo, tačiau bilietų parduota mažiau. Anot D. Kazlausko, tai rodo, kad žmonės nori laimėti daugiau, todėl renkasi vieną, bet brangesnį bilietą nei daugiau pigesnių.

„Momentinės loterijos bilietai pardavinėjami didesnio nominalo verte, nes žaidėjus domina didesni prizai. O kad būtų didesni prizai, reikia ir didesnės bilieto kainos. Čia žaidėjai patys renkasi, kokia jiems prieinama bilieto kaina ir koks domina prizas. Matyt, mūsų žaidėjai jau nori didesnių prizų ir gali sau leisti daugiau išleisti loterijos bilietams“, – svarsto „Olifėja“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Daugiau turi, daugiau ir išleidžia

Kaip pastebi Nacionalinės žaidimų ir lošimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas S. Kacas, žmonės pajuto ekonomikos atsigavimą: jie turi daugiau pinigų, kuriuos lengviau ir išleidžia, pavyzdžiui, lošimų automatų salonuose.

„Paprasčiausiai vartotojai Lietuvoje turi daugiau legalių pajamų, todėl jie skiria [...] šiek tiek daugiau savo lėšų savo poreikiams tenkinti“, – įsitikinęs S. Kacas.

Tą patį mato ir D. Kazlauskas. Jis sako, kad gyventojų pajamų augimą galima pastebėti ir pažvelgus į loterijų bilietų pardavimus.

„Jei anksčiau pigesni bilietai ir mažesni prizai tenkindavo [žmones], tai šiuo metu [jie] jau nori didesnių prizų, bet tenka ir mokėti brangiau. Loterija yra nuotaikos dalykas. Jei žmogaus geresnė nuotaika, jis gali sau daugiau leisti, išleisti smulkius pinigus. Tai sudaro tą didesnę apyvartos dalį“, – teigia D. Kazlauskas.

Jo teigimu, dažniausi laimėjimai, perkant pigesnius, ne momentinės loterijos bilietus, yra 3–5 eurai. Perkant brangesnį bilietą, vidutinis laimėjimas siekia 20 eurų.

Vienas šalies gyventojas loterijoms per metus išleidžia vidutiniškai 20 eurų.