- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis sako, kad Kinijos sprendimas užverti savo sienas Lietuvos verslui santykius su didžiausia Azijos ekonomika užmezgusioms bendrovėms sudavė skaudų smūgį. Jo nuomone, kalbos, esą to pasekmės nebus reikšmingos Lietuvos ekonomikai, neatspindi realios verslo padėties.
Ketvirtadienį portalas 15min.lt paskelbė, kad Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes ši išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos.
„Verslui yra skaudu dėl tos situacijos, kuri šiuo metu įvyko. Ekonomistai arba politikai bando pasakyti, kad skaičiai, kurie buvo su Kinija, yra nereikšmingi dėl eksporto ar importo, tačiau tie žmonės užmiršta, kad ir vieno žmogaus atleidimas įmonėms jau yra problema. Atrodo kalbame nedideliais skaičiais, tačiau tie nedideli skaičiai paliečia dideliu mastu kai kurias įmones“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė A. Laurinaitis.
LPK viceprezidento teigimu, kai kurioms įmonėms šis Kinijos žingsnis gali būti lemiamas – jos turės užsidaryti arba bankrutuoti.
A. Laurinaitis pažymėjo, kad siekiant to išvengti, dalis verslų jau kuriasi kaimyninėse valstybėse ir toliau stengiasi plėtoti prekybinius ryšius su Kinija. Tai, anot jo, neigiamą įtaką mažina, tačiau verslas dėl to susiduria su papildomais iššūkiais.
„Kadangi verslas turi galvoti apie ateitį, matydamas tą situaciją, kuri vyksta su Kinija, verslas turi galvoti, kaip išgyventi, ir kai kurios bendrovės jau iš anksto steigiasi užsienio šalyse – Latvijoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, priklausomai nuo to, kokios medžiagos, žaliavos (importuojamos arba eksportuojamos į Kiniją – ELTA) arba kokie santykiai yra su Kinija. Todėl tas smūgis, kuris galėjo ateiti tiesiai į Lietuvą, mažėja. Tačiau tie žingsniai sukuria papildomų problemų verslui, kadangi naudojantis tarpininkais atsiranda papildomi kaštai ir didesnis laikas, kad tas įvyktų, o tam reikalingi didesni pinigų kiekiai“, – nurodė A. Laurinaitis.
Pramonininkų atstovo įsitikinimu, didelę žalą verslas patirs dėl to, kad seniau pati valdžia skatino plėtrą į Kiniją, tad gali prarasti brangiai kainavusias investicijas.
„Ta problema nėra tokia maža, kadangi verslas patikėjo politikais prieš 8 ar 10 metų, kad Kinija yra viena iš prioritetinių rinkų. Tą valstybė nustatė, kad verslas nesiblaškytų po visą pasaulį ir žinotų, kur gali turėti politinį palaikymą ir valstybės finansinius resursus bei finansinį palaikymą. Verslas pradėjo eiti į Kiniją ir tam išleido pakankamai daug lėšų“, – pastebi A. Laurinaitis.
Didelė įtampa tarp Kinijos ir Lietuvos atsirado po to, kai Vilniuje lapkričio viduryje oficialiai pradėjo veikti Taivaniečių atstovybė.
Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino šią komunistinę valstybę, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.
Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos atstovybės, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai jau pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Pekinas teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, didelio smūgio dėl Kinijos veiksmų Lietuvos ekonomika ir verslas nepatirs, kadangi Lietuvos eksportas į šią šalį sudaro tik 1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...