- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra naujienų ir dėl elektros. Ministras Dainius Kreivys tai vadina lūžio tašku energetikoje. Saulės ir vėjo jėgainėse Lietuvoje pernai pagaminta perpus daugiau elektros, nei užpernai. Tokiais tempais, anot energetikos ministro, savarankiškai apsirūpinti elektra galėsime trejais metais anksčiau nei planuota. Dėl to penktadaliu pigtų ir elektra vartotojams. Tačiau energetikos ekspertai tarp elektros gamybos ir nepriklausomybės dar nededa lygybės.
Vietoj žaliuojančių terasų keturi sostinės daugiabučiai ant stogų įsirengė saulės elektrines. Šiuo metu saulės nėra, bet iki žiemos pagaminta energija gyventojams jau leido sutaupyti.
„Pernai jau spėjome sutaupyti 1 tūkst. 250 eurų, o šiemet planuojame sutaupyti beveik 6,5 tūkst. eurų“, – pasakojo namų bendrijos pirmininkė Živilė Navardauskė.
Anot namų administratoriaus, iš saulės elektros bendroms reikmėms: namų, laiptinių, požeminio aikštelių apšvietimui, liftams pasigamina vos dešimt daugiabučių Lietuvoje. Tačiau kitų namų gyventojams nė nežinant, elektra gaminama iš vėjo.
„Vasara nebūna tokia vėjuota, bet rudenį, ypač gruodį, 92 procentai daugiabučių patalpoms reikalingos energijos – pagaminta vėjo“, – sakė „Mano būsto“ atstovas Paulius Ugianskis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Saulės ir vėjo jėgainėse pagaminta perpus daugiau elektros nei užpernai. Anot energetikos ministro, tai – lūžio taškas. Tokiais tempais Lietuva savarankiškai apsirūpinti elektra galės trejais metais anksčiau nei planuota.
„Lietuva jau 2027 metais pilnai apsirūpins energija, savo elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių“, – teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Lietuva pasigamina beveik pusę elektros poreikio, bet auga ir elektros vartojimas.
„Per metus suvartojame 11 teravatvalandžių, tai daugiau nei 5,5 pasigamino pati, o iš tų 5,5 daugiau nei 3 teravatvalandės buvo pagamintos vien tik iš saulės ir vėjo“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Pati elektra bus pigesnė, bet infrastruktūros kaštai linkę brangti, tai bendroje sumoje vartotojas išlos, bet produktas bus pigus, o pristatymas brangesnis negu dabar.
Nors elektros pagaminama vis daugiau, finansiškai Lietuva vis dar priklausoma nuo elektros importo iš Švedijos, Latvijos, Lenkijos. Anot energetikos eksperto, rizika išlieka ir dėl saulės energijos.
„Kai tu gamini elektrą, kai visi gamina ir elektros kaina maža, tada atsiranda problema – tau neatsiperka investicija ir gali būti, kad tie pirmieji pasistatę sustabdys vėliau ateinančius ir reikės Vyriausybės įsikišimo“, – kalbėjo atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Šiuo metu vidutinė elektros kaina biržoje kainuoja apie 11 centų už kilovatvalandę. Kuo daugiau Lietuva pasigamina elektros iš atsinaujinančių šaltinių, tuo ji pigesnė ir vartotojams.
„Vidutiniškai ekspertai skaičiuoja, kad tai yra apie 40 procentų pigiau negu, kad kūrenama anglimis, apie 50 procentų pigiau negu dujomis“, – teigė A. Bagočiūtė.
Elektros išlaidos mažėtų ir tiems, kurie neturi saulės elektrinių namuose. Kas surištas su biržos planu, pokytį pajustų iškart. Kas su fiksuotos kainos planais, atpigimo reiktų laukti iš tiekėjo.
„Manau, kad dabar nėra didelė, bet galėtų būti 20–30 procentų žemesnė ir tai būtų tvari kaina, kai elektros vartotojams prieinama kaina ir investuotojams į gamybą“, – aiškino M. Nagevičius.
Po trejų metų vartotojams reiktų ruoštis, kad elektros kainų šuolių bus daugiau, bet vidutinė kaina bus mažesnė nei dabar.
„4–7 centai gamybos, turbūt toks siekiamas rodiklis. Jei pridėsim skirstymą, perdavimą, tai bendra optimali kaina gyventojams – 15–14 centų“, – skaičiavo D. Kreivys.
Nors elektra žmonėms turėtų pigti, ateityje reikės vis daugiau išleisti už elektromobilių stoteles, tinklų plėtrą ar šilumos siurblius.
„Pati elektra bus pigesnė, bet infrastruktūros kaštai linkę brangti, tai bendroje sumoje vartotojas išlos, bet produktas bus pigus, o pristatymas brangesnis negu dabar“, – aiškino M. Nagevičius.
Metų pabaigoje Lietuva, tikėtina, pasigamins du trečdalius elektros poreikio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų3
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu4
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje3
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...
-
Lietuva ir NASA pasirašė susitarimą dėl kosmoso tyrinėjimų2
Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros (NASA) inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. ...
-
Palangoje – dėmesys mokesčių mokėtojams
Minint Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, Palangoje pagerbti daugiausiai mokesčių į kurorto biudžetą sumokėję verslininkai bei privataus apgyvendinimo paslaugų teikėjai. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai: premjerė planų neatskleidė, tačiau sprendimas bus5
Su premjere Ingrida Šimonyte trečiadienį susitikę už didesnį finansavimą gynybai pasisakantys verslo atstovai teigia iš ministrės pirmininkės nesulaukę konkrečių įvardytų iniciatyvų, tačiau gavę patikinimą, jog sprendimai bus pri...