Konservatorius mano, kad maksimaliu tarifu apmokestinus nuomojamą turtą, tiesiog išaugs mokesčius slepiančių tokio būsto savininkų dalis.

„Dalis žmonių savo pensijai kaupia ne „Sodroje“, o įsigyja nedidelį būstą ir jį nuomoja. Šiuo atveju pritaikius 3 proc. tarifą mes galime kosminiu greičiu išstumti tuos žmones į šešėlį, kuomet jie nedeklaruos tų pajamų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Majauskas.

Kaip pažymi parlamentaras, šiuo metu dirbantys pagal verslo liudijimą ir būsto nuoma užsiimantys asmenys jau moka fiksuotą mokestinį tarifą. Be to, jo turimais duomenimis, grąža iš investavimo į nuomojamą būstą yra panaši, kaip kad siūlomas papildomas metinis mokesčio tarifas.

Jeigu mes pritaikysime 3 proc. mokestį išnuomotam rezidentiniam būstui, tikėtina, kad žmonės tiesiog nedeklaruos, kad jie nuomoja tą būstą.

„Rezidentinis turtas grąžina 3 proc. grąžą, jeigu į jį investuoji ir nuomoji. Ofisinis – 5 proc. Industrinis, kadangi jį sunkiau išnuomoti, paprastai grąžina 7 proc., kai jau yra nuomininkas“, – aiškino jis.

Todėl, konservatoriaus vertinimu, kyla rizika, kad investicinę veiklą apmokestinus tarifu, kone siekiančiu galimą grąžą, kyla rizika, jog nuomojamo NT savininkai tiesiog ims vengti mokesčių.

„Jeigu mes pritaikytume 3 proc. mokestį išnuomotam rezidentiniam būstui, nesvarbu ar tai prabangus ar neprabangus, tikėtina, kad žmonės tiesiog nedeklaruos, kad jie nuomoja tą būstą“, – pridūrė M. Majauskas.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.